Užduotis 20.4

- Saulės lietaus akmens - Atsakė. Tada apsižvalgė ar aplink nesimato nieko neįprasto paprastai pievai.

Pradėjo braidyti po pievą ieškodamas kažko išsiskiriančio.
- saulės mėnulio akmens...
Murmėjo sau po nosimi mindamas žolę.

Toliau pievoje tekėjo upeliukas, o po jį braidžiojo keli vyrai ir kažko žiūrėjo į dugną.

(100Lp)
-Ir?

(75Lp)
-ką aš žinau...

Testament atsisuko į vyrų pusę ir ėmė spoksoti. Kolkas nieko nesakė nei jiem nei savo bendražygiui. Tiesiog spoksojo.

Niliar taip pat sustingo vietoje ir įsispoksojo į vyrus.

-Found it!
Vyras, kuris žiūrėjo į vandenį net atsitūpęs, staigiai panardino ranką ir ją ištraukė. Jo gniaužtuose pro pirštus matėsi juodas akmuo.

Spoksojo į vyrus dar kelias minutes. Tik po to atsitokėjo.
- A...
Nieko nesakęs patraukė prie jų. Pradėjo leistis labai nedideliu šlaitu upelio link.
- Ar gali būti kad tai Saulės lietaus akmuo?
Kreipėsi dusliu balsu į vyrus.

Vyrai sužiuro į keistą būtybę.
-Gal ir gali..
Atsakė vienas iš jų.

Niliar nusekė iš paskos Testament vis dar nenuleisdamas akių nuo vyrų.
- Kam jums jo reikia?... - Paklausė. Balsas priminė smėlio byrėjimo ar pustymo garsą.

Vyrai apsidairė, nes balsas tikrai buvo keistas ir net neįtarė iš kur jis sklido.

- Kam jums tas akmuo?... - Pakartojo. Nors ir stengėsi kalbėti žmogiškiau, balsas nepasikeitė.

-Pramogai
Šmaikščiai atsakė vyras ir įsidėjo akmenį į kišenę.
-Kraupu. Tu irgi juos matai?
Jis žvilgtelėjo į kompanjoną ir susilaukė iš jo galvos linktelėjimo.

- Ar jų čia yra daugiau?
Butybė regis stengėsi būti mandagi nors viską taip pat gadino balsas.

-Don't know
Vyras trūktelėjo pečiais.

- Ko jūs norėtumėt už šitą akmenį? - Paklausė Niliar, norėdamas išsiaiškinti, gal išeis susidėrėti.

Vyrai susižvalgė.
-Mums reikia vario, driežo nagų, nuodingojo vilko ilčių

- O..
Tarė lyg šiam būtų šovusi idėja.
- Tuomet keiskimes. Mes jum gausim jum reikiamų daigtų, o jūs mum duosite akmenį..

-Gerai
Vyras turėjęs akmenį, iš karto sutiko.

- Kur mums rasti šiuos daiktus?... - Paklausė Niliar, kaip kad prieš tai klausė šamano.

-Kad mes žinotume, šito neprašytume
Atsakė vyras su kiek pašaipia šypsenėle.

testament susimąstė ir atsisuko į N.
- manau protingiausia būtų pradėti ieškoti miške..

Niliar patylėjo, tada pasakė.
- Driežo nagų ir nuodingojo vilko ilčių ten tikriausiai rastume. Teisingai, pradėkim nuo miško...

testament nieko daugiau nebetaręs pradėjo lėtai šliaužti matomo miško link.

Niliar taip pat tylėdamas nusekė Testament iš paskos.

Abu ramiai priartėjo prie miško.
- Hmm..
pakraipė galvą po gaubtuvu.
- Galbūt reiktų išsiskirstyti..
Kimiai kaip visuomet tarė.