Užduotis 20.4

Tolėliau matėsi nekantriai stoviniuojantys tie patys du vyrai.

- Ką nors radai? - Paklausė atsisukęs į savo bedrakeleivį.

Netekę kantrybės, vyrai priėjo prie Niliar.
-Tai turit ko prašėm?

- Aš turiu nuodingojo vilko iltis. - Atsakė nė neatsisukęs į juos.
- O tu ką nors turi? - Paklausė Testament('o?).

Vyrai kažko neramiai žvalgėsi.
-Klausykit, mums užteks ir to ką turit. Galim keistis
Vienas sukuždėjo Niliar į ausį, vis dairydamasis per petį.

(Nemanau, kad Testament dar čia grįš. Nebent nusiteikęs kantriai laukti)

- Gerai. - Pasakė Niliar atsisukęs į juos ir ištiesė jiems vilko iltis.

Vaikinas greitai pačiupo iltis ir įdėjo Niliar į rankas akmenį. Paskubomis abu vyrai nuėjo sau.

Niliar apžiūrėjo akmenį, pasuko galvą į tą pusę kur nuėjo vyrai. Tada neaišku ar sau, ar Testament garsiai pasakė.
- Kažin, kodėl jie taip skubėjo...

Temo.

- Grįžkim pas šamaną... - Pasakė Niliar ir nė neatsisukęs nuskrido į tą pusę iš kurios atkeliavo.

Šamanas buvo senoje savo vietoje ir patenkintas graužė obuolį.

Pamatęs šamaną Niliar nupleveno prie jo.
- Skanaus... - Pasakė. Tada po trumpos pauzės pridūrė.
- Atnešėm akmenį... - Ir ištiesė daiktą apie kurį kalbėjo.

-Woha!
Šamano akys išsiplėtė iš džiugesio. Jis per petį nusviedė obuolio graužtuką ir nusišluostęs rankas į skvernus pasiėmė akmenį.
-Niiiice... O jums už tai reikia kažko?
Pasiteiravo iš mandagumo, nors visas dėmesys dabar buvo skirtas akmeniui.

- Nieko nereikia... Buvo liepta padėti tau... - Bejausmiu balsu pasakė paprastai.

-Tai dėkui tada
Šamanas pagaliau atsigrožėjęs akmeniu, įsidėjo jį į tarbelę prie juosmens.
-Rose jus parveš iš kur paėmė

- Puiku... - Pasakė Niliar ir apsižvalgė. baigęs dairytis sustingo vietoje laukdamas, net vėjas nejudino jo apdaro.

-Kažkas ne taip?
Pasiteiravo šamanas, išvydęs sustingusią būtybę.
Privažiavo Rose su džipu ir atidarė keleivio dureles.
-Keliaujam, gerbiami ponai

Niliar sujudėjo, rūbai taip pat sušiugždėjo papūtus vėjui.
- Nieko. - Tada įlindo į mašiną.

Kadangi Testamen buvo labiau pasimetęs nei Niliar, šamanas uždėjo ranką jam ant peties, priversdamas pasilikti su savimi ir pamojavo Rosei kad jie važiuotų.
Rose nuvažiavo ir netrukus jie buvo prie tos vietos, iš kur mergina juos pasiėmė.

- Gerai... - Pasakė neaišku kam ir kodėl lįsdamas iš mašinos.
- Gal žinai, kaip grįžti pas Odiną? - Paklausė merginos atsisukęs į ją.

Rose trūktelėjo pečiais.
-Atrodo kažkuris iš medžių leidžia su juo susisiekti. Tau tereikia prie jo atsistoti

Niliar pradėjo skraidyti nuo medžio prie medžio vis paliesdamas ir skrisdamas prie kito.

Vienas medis netikėtai užsiliepsnojo, pričiupdamas ir pritraukdamas Niliar. Ugniai užgesus medis tebestovėjo, bet vaikino nebebuvo.

END OF GAME