Nr. 12 (Skandinavija)

*Įsiklausė į Elfės žingsnius ir nusišypsojo, bet tamsoje jo šypsenos niekas negalėjo įmatyti, užsuko už kampo*
-Pasiskubink.

-Skubu gi
*Piktai atšovė ir iškart užsidengė ranka burną. Krenkštelėjo.*
"tikiuos negirdėjo"
*Pasuko už kampo*

*Pasukęs už kampo pagriebė Elfę ties liemeniu ir rankomis, neleisdamas išsprūsti*
-Kur čia slampinėji vidurį nakties ?
*Pašnibždėjo merginai į ausį*

*Supratusi, kad jos žaidimas išaiškintas, susiraukė.*
-O pats ką išdarinėji?
*Pasimuistė, bandydama ištrūkti.*
-Paleisk mane!
*Spyrė Haros į koją.*

*Apsiko Elfę nugara į save*
-Na, nesipykstam.
*Padėjo galvą ant peties , kad akys žvelgtų ten pat kur ir Elfės*
-Jei leisi nusivesiu į gražesnę miesto dalį, ir paaiškinsiu kaip supratau , kad čia tu.
*Paleido mergią iš savo glėbio*

*Haros glėbyje šiek tiek aprimo, o kada jis ją paleido, stovėjo neatsisukusi.*
- O kaip gi paieška ir tas komisaras?

-Viską jau radau, su komisaru susitarėm tik ryte, iki to spėsim nueit pasėdėt ir gryšt, per ta laiką paaiškinsiu ką suplanavau ir tikiuosi sutiksi.
*Paėjo pora žingsnių*
-Arba eik miegoti, nes nežinia kas gali atsitikti.

*Atsisuko į Haros ir paėjo keletą žingsnių link jo.*
-Na tai rodyk savo tą vietelę.. Nes nežinia kas gali nutikti. Ir nebus kam tavęs apgint
*tyliai nusijuokė*

-Būtent. Čia netoli.
*Pasuko iš skersgantvio ir nusivedė iki miesto pakraščio *

(nerasykit, paskui parasysiu papildomai)

-Yra sakoma , kad čia susigrūmė du dievai ir danguje prasiliejo jų kraujas, Čia beveik visą naktį gali būt rausvas dangus.
*Išsiėmė vieną auksinį ir sukišo į apibirėjusios ginybinės sienos plyšį*
-Auka karo dievams, už sėkmę mušiuose.

*Vos išvydusi tokį vaizdą, sudėjo rankas vieną ant kitos ir prispaudė jas sau prie krūtinės.*
-Kaip gražu...
*Elfė šypsojosi, o jos truputį drėgnos akys atspindėjo raudoną dangų.*

-Žinau, jei nori gali dar pastovėti, bet aš turiu eiti. Ryte turėsi būt kambaryje, o tada nupirksi mums naujų skarmalų. Jei įvyks kas neiprasto, ar jei pri tavęs kas lys, būtinai pranešk.
*Apsisuko ant kulno ir kai Elfė jau nebematė šiek tiek šyptelėjo nuoširdžia laimės šypsena*
-Isprask monetą į plyšį ir sugalvok kokį norą, tai toks paprotys.
*Išėjo iš naktinį miestą*

*Buvo bepradedanti pykti ant Haros.*
-Likti kambary... apipirkti...
*Tokie dalykai jai nepatiko. Ji mieliau būtų ėjusi su vyrais ieškoti to mago ar tiesiog su kuom nors pasimušti, nei lankytis prekyvietėse. Tačiau gamtos grožis ją užbūrė.*
-Sėkmės
*Šūktelėjo išeinančiam Haros. Po geros minutės nuėjo prie sienos, išsitraukė monetą, pastovėjo užsimerkusi bei pridėjusi pinigą sau prie lūpų ir vėliau jį įkišo į plyšį.
Apsisuko ir nugara atsirėmė į sieną. Neatitraukdama akių nuo dangaus, prisidegė cigaretę.*

Kažkur užgiedojo gaidys, sulojo šunys. Kur ne kur girdėjosi atveriamos langinės ar varstomos durys.
Pamažu švito ir miestelis ruošėsi naujai dienai.

Komisaras ražydamasis ir žiovaudamasis pasveikino naują dieną. "Ką ten Haros sakė..? Prie arklidžių? Laikas eit."

Po pusvalandžio Skargan jau stovėjo prie arklidės durų nekantriai laukdamas bendražygio.

*Iš už kampo išlenda Haros'as *
-Štai kur tu, visur tavęs ieškojau, juk sakiau su gaidžiais renkamės, o ne keliamės.
*Pasižiūrėjo į atsidarančius langus*
-Mhm.. Laiko bus mažiau, bet visteik. Einam.
*Vyras įsmuko į siaurą skerzgatvį kuris atrodė niūriai tamsus*

*Vos pradėjus švisti, užsitraukė kapišoną ant akių ir patraukė atgal į viešbutuką.*
-..turėsi nupirkti skarmalų... tch... lyg tai man būtų malonumas...
*Niurzgėdama užeina į smuklę, pakylą į savo kambarį ir atsisėda ant lovos.*
-Damn..

-Tai kur dabar einame? Ką nors nusižiurėjai? Ar dabar ieškosime? - Nusižiovavo Skargan.

*Priėjo apleistą namą kurio durys buvo labai arti kito, daug naujesnio namo, Haros'as apėjo aplink kampą, atidarė rusio ar saugyklos duris*
-Dabar mes leisimės žemyn, o tu būsi tylus ir rimtas, nieko net pirštu neliesk , kol neliepsiu.
*Žengė žingsnį vidun*
-Ir niekam nenusileisk , jie turi matyt tavo autoritetą.

- Supratau. Prireikus žudyt galime?

*Vos tik merginai atsisedus ant lovos, uz Tamsos_Elfes nugaros pasigirdo pazystamas vyrishkas balsas.*
- O koki nora sugalvojai? ^^

*Akimirksnį išsiplėtė Elfės akys ir jai pasirodė, jog sustojo jos širdis. Bet tai truko labai trumpai.
Ji staigiai stryktelėjo nuo lovos. Dar ore apsisuko, iš bato aulo išsitraukė peilį ir švystelėjo jį tiesiai kalbėjusiojo link. Grakščiai nusileido tolėliau nuo lovos ir nugara atsirėmė į sieną, dešinę ranką laikydama šone, kad galėtų bet kada gauti kirvį.*

*Elfes peilis ismigo tiesiai i siena, nekliudydamas jokio padaro, nes jo ten tarsi ir nebuvo.*
- Kam taip ziaurei?
*Ishtare Loki, griebes mergina uz rankos, toje vietoje kur buvo jos tatuiruote. Kita ranka vaikinas griebe mergina uz kitos rankos, ir prirwmes prie sienos, zvilgtelejo jai i akis.*
- Nereikia manes bijoti. ^^

*Elfė pakreipė galvą į šoną ir susiraukė. Jos akys matė nepažįstamą, raudonai vilkintį vyrą, tačiau visa esybe juto, kad tai tas asmuo, kurio visiškai nenorėjo sutikti. Niekada gyvenime.
Ji staigiais judesiais sudėjo rankas viena kitos ir trūktelėjusi į šonus, perkėlė jas per Loki rankas ir stipriai nuleido, taip priversdama jį ją paleisti.*

*Paleides Elfes rankas, Loki isikisho rankas sau i kishenes, visdar ziurint i mergina. Jo veidas priartejo prie Elfes veido ir jau atrode ju nosis susilies, taciau Loki sustojo ir shyptelejo.*
- Kodel taip ziaurei? Nusishypsok
*Loki atsitrauke nuo merginos ir nudribo ant lovos, ziuredamas i lubas.*
- Jaukei cia atostogauji ^^