Nr. 12 (Skandinavija)

*Nusišypso ir padėkodamas linkteli*

Išlenda iš krūmų, visas išsivoliojęs lapuose ir spygliuose, nusipurto.
- Nieko, tuščia ir švaru. Bent jau fizinių spąstų tikrai nėra... Su magija - sudėtingiau, ne mano specialybė. Atleiskit, kad vėluoju, susidūriau su meška... Ka darysim dabar? Pirmyn?

-Jei ilgai čia užsibūsim , mėsos atsargų pasilikt, neprošal..
*Garsiai galvojo Haros'as*
-Bet viską tampyti gal būt be reikalo, tai kvaila.
*Atsisuko į Skargan*
-Lipk ant arklio ir pagalvosim.

*Atrišo Skargano žirgą nuo savo balno ir numetė jo pavadį link vaikino.*
-Judam gal?

Kolkas neturim jokių bedsakų, todėl tiesiog plauksim pasroviui.
*Po kurio laiko varginancio jojimo, už kalvos pasimatė mažas miestelis*
-Jei ten nebus jokių žinių apie tą vaikį, tai bus pora lavonų.Paspartinam žingsnį !
*Riktelėjo Haros'as ir timptelėjęs vadeles prisvertė arklį joti ristele*

*Pamačiusi miestelį, pristabdė arklį, kuris pradėjo judėti lėta žingine.*

- Ei, Haros, minėjai, kad esi gavęs magijos pradmenis. Jei mes vaikomes ugnies magą, kad ir jauną, tavo žinios tikrai pravers, bet prieš tai pasakyk - kokioje magijos srityje tu specializuojiesi?
Skargan truputi smarkiau spustelėjo žirgo šlaunis duodamas suprast, kad reikia judėt greičiau.

-Hm... leisk pagalvoti.
*Haros'as paleido vadeles ir pasidėjo ranką po smakru*
-Šeip mane dėstė neoficialiai, kaip Kibirkštį, bet daugiausiai yra griaunamosios ir arkaninės magijos, iš bėdos tai ir ugnies ir tamsos turiu...
*Pagriebė vadeles ir pristabdė arkį*
-Jei brausimės į miestelį reiks kaškokio plano, visu pirma , kad nesukelt įtarimo, antra , kad turėtume įtakos.

*Neskubėdama, ramia žingine jojo vyrams iš paskos. Užsisvajojusi dairėsi į seniai matytą Žemės kraštovaizdį, tačiau stengėsi kuo mažiau žiūrėti į priekį, kur buvo įsikūręs miestelis.
Tolumoje matėsi judesys. Kažkur laukuose dirbo žmonės, todėl elfė dar labiau susigūžė balne.
Kad ir kaip nenorėjo, bet jos žirgas nebuvo linkęs nusileisti kitiems dviems. Elfė netrukus susilygino su Haros.*
-Nesustabdysi jo?
*Pasiteiravo, žiūrėdama į nulekiantį Skargan.*

-Skargan atrodys visai paprastai, o tu labai išsiskirsi ir gali patraukti nereikalingą dėmėsį...
*Vėl garsiai galvojo vyras*
-Arba tave reikia perrengti, jag nesimatytu veido arba sugalvoti istorija.. Ką tu manai Skargan ?

- Taip... Deja nemanau, kad vietiniai sugebės įvertinti tavo ausų savitumą iš estetinės pusės. Ką tu pati mąstai?

Komisaras nusėdo nuo žirgo, iš krepšio išsitraukė standžiai sulankstytą apsiaustą su gobtuvu ir jį užsimetė. Vėl užsilipęs ant balno atsisuko į bendražygius:
- Na, kaip aš?

-Puikiai, dabar reik Elfę perrengt...

*Pamačiusi Skargan maskuotę, nusikvatojo. Po to pasisuko į Haros ir surimtėjo.*
-Nesiruošiu aš persirenginėt... ir neturiu kuo. Aš jūsų čia kurnors palauksiu
*Vėl žvilgtelėjo į Skargan.*
-O jis manau tai kaip reikiant išgąsdins žmones
*bandė tvardyti juoką.*

-Būtų gerai, bet aš galvoju ten buti bent pora dienų, todėl negail tavęs taip palikt.
*Nusiemė savo apsiaustą , padavė Elfei*
-Mieste nusipirksim naujų drabužių, o kolkas šie turės tikt, jei kas klaus tai atsakyk, kad tokios mūsų tradicijos, nes mes iš tolimų kraštų, viskas.

*Suraukusi nosį paėmė Haros apsiaustą ir užsimaukšlino kapišoną ant galvos.*

-Nepatinka man tas jūsų sumanymas, bet ką jau padarysi... kodėl taip ilgai ten uztruksim?

-Na viena, kadangi nematau liepsnojančio miesto manau jis daug žalos čia nepadarė, o jei jis daug žalos nepadarė , nedaugkas galėjo jį pastebėti, nes gal jis čia su svarbiais reikalais buvo ar ką paliko, todėl reikės išklausinėti plėšikų ir gaujų, gal kitokių padugnių, reiks išklausinėti visus, o tam reikia laiko, negalima pradėti šukauti kur pakliuvo , gali mus pasodint ant kuolo arba galva nukirst, mat raganaujam.. Patikėkit, nebūna malonu kai žmonės bijo magijos. Iki miesto dar geras pusdienis kelio, iki tol dar nebus suteme, reiks sumąstyti planą...

-Tch..
"pamauti ant kuolo ar nukirsti galvą... aš jiems.."
*Taip mąstydama nejučia suspaudė kumštį ir rankoje atsirado kirvukas. Elfė suurzgusi nusvietė jį į tolį ir jis beveik pasiekęs žemę išnyko.*
-Judam, kol nesutemo

-Turiu pasiūlymą, jeigu mes su Skargan esam kokie nors didikai, o Elfė nusu vergė ar tarnitė, tai viskas bus suprantama, mes galėsim laisvai ieškoti žinių, Elfė susiras naujų drabužių , o aš visiems kabinsiu makaronus apie savo kraštą. Taip pora dienu pratmpsim ir bus gerai.Visu pirma reikia susirasti laikina nakvyne tom dienom, tada žiūrėsim toliau.

-Tarnaitė!?
*Elfė taip staigiai pasisuko, kad nukrito jos gobtuvas, o jos akys svaidė pykčio žaibus.*
-Kokio velnio aš turiu jums patarnauti? Neturėtume būti lygūs?

*Švelniai uždėjo gobtuvą atgal*
-Niekas nesako , kad turėsi tarnaut, bet tik reiks apsimesti. Nesijaudink , nepriversiu valyt grindų ar gamit valgio, tai atliks šeimininkė, o tau tik reiks susirast naujus rūbus.

*Nustūmė Haros ranką šalin, kai jis uždėjo gobtuvą, ir pro jį pažiūrėjo į vyrą primerktomis akimis ir suraukta nosimi.*
-Bet vis tiek man teks vaidinti tarnaite... o šeimininkė tai sužinojusi, į mūsų...
*sustojo nuo ją išgazdinusios minties.*
-Tikiuos kambarius skirtingus turėsime

-Jeigu žmonės tikrai gerai išauklėti tai niekad neleidžia tarno su šeimininku dalintis vienu kambariu, taip jau yra.

*Tai išgirdusi daugiau nebesitvardė ir šoko ant Haros, išversdama jį iš balno.
Abu žnektelėjo ant žemės. Elfė keliu rėmėsi vyrui į krutinę, o rankomis spaudė jo pečius.*

*Haros'o arklys pajojęs apsigręžė ir parjojo pas šeimininką*
-Nesijaudink.
*Ramiai reagavo vyras*
-Tau nieko nereik daryti, aš tavim rūpinsiuos kaip karaliene, galėtumėm apsimesti , kad esi mano dukra ar Skargan'o žmona, bet tada turėsi pilnavertę laisvę, o taip žmonės gali sužinot kas esi.