Nr. 12 (Skandinavija)

Atsiskyrę nuo vedlio trejetas žirgų keliautojus nunešė į atokią vietą ir ramiai sustoję laukė.

Komisaras nusipurtė ir neramiai suniurnėjo panosėje:
- Idomus būdas keliauti... Momentinė materijos teleportacija laiko ir erdvės atžvilgiu... Pažeidžia visus fizikos dėsnius. Kažkokia erezija... Šventuosiuose raštuose tokie dalykai minimi tik kaip immaterium'o anomalijos, absoliučiai nekontroliuojamos ir chaotiškos. Dar truputi ir iš tiesų pradėsiu tikėti magija ne kaip mokslo šaka...

*Pasižiūrėjo į Skargan, po to nusisuko į Haros.*
-Kam aš jums čia reikalinga? ir iš vis ko mes čia atkeliavome?

-Tu čia reikalinga, nes kekvienas žmogus yra vertingas, Skargan gali tai patvirtinti, o mes čia veikiam... Na bandom pagaut vaikiną, lengvai tariant.

- Vaikiną? Ką mes apie jį žinome, ko mes iš jo norime? Haros, Elfės žodžiuose slepiasi tiesa, manau, kad su vienu žmogumi galėtume susitvarkyti bet kuris iš mūsų pavieniui... Tad skelk iš karto, kam siunčiame ištisą komandą? Tas vaikinas, jis labai pavojingas mums?

-Šeip, apie jį nežinau beveik nieko, jis magas , o čia jo nuotruka.
*Haros'as padavė nuotrauką Skargan*
-O Odinas liepė eiti komandomis, bent po du, kadangi jūs abu vieninteliai kuriais aš paitikiu, tad ir pasiėmiau jus.Viskas aišku ?

*Pavarė žirgą arčiau Skargan, kad galėtų žvilgtelėti į nuotrauką.*
-Cute
*nusišypsojo.*
-o kur jo ieškosim?

*Iškėlė rankas*
-Čia !
*Pradėjo joti vingiuotu keliu*
-Viena akivizdu, jis negalėjo dingti į niekur, todel turi naudotis keliais, o čia tik šitas kelias.

-Šaunumėlis
*Elfė paragino savo žirgą ir nujojo iš paskos Haros.*

- Kažkodėl kankina mane nelabai gera nuojauta... Na, pasistenkim jį kuo greičiau pričiupt. - Skargan spustelėjo šlaunimis žirgą leisdamas jam suprast, kad jau laikas į kelia. Sekdamas paskui bendražygius žvilgtelėjo per petį... "Vis tiek kažkas man čia nepatinka..."

-Žinoma, kad nepatinka, man taip pat, juk jis magas, galėjo paspesti kaškokiu spastų. Gaila, kad Odinas nepasakė ką tas vaikis padarė blogo.
*Haros'as apsidairė lyg bandydamas pamatyti ką neįprasto*
-Ir šeip Odinas nieko nepaaiškina.

Tyliai urgztelėjo po kauke ir suspaudė nuotrauką kumštin.

*Išgirdęs urgztelėjimą paklausė*
-Pažystamas ?

- Nepasakyčiau... Bet kažkur pažįstamas snukis. Tiksliau ne išvaizda, o jausmas kurį jaučiu žiūrint... Ne, gal aš geriau patylėsiu, šiandien pernelyg pasiduodu jausmams. Bet geriau iš tiesų pasisaugokim jo. Vesk, Haros, man atrodo tu čia geriausiai iš mūsų susigaudai.

*Haros'as nusijuokė*
-Nevisai, tiek , kad man patinka vėl jot ant arklio ir šeip pasiklauju logika, jei norėsit pakeist kryptį aš tikrai neprieštarausiu.
*Haros'as pavedė žirgą nuo kelio per pora yardų ir pasilenkęs nuskynė gėlę ir padavė Elfei*
-Čia kaip atsiprašymo dovana, jei ką netaip padariau.

- Ehm. - atsikrenkštė komisaras. - Atleiskit, kad pertraukiu, bet kaip matau aš čia nelabai į temą... Gal man metas į žvalgybą?

*Atsisuko į Skargan*
-Ir ką tu galvoji pamatyt ? Prašom man negaila, bet greit gryšk.

*Elfę šokiravo toks Haros poelgis. Ji paėmė gėlę, ją pauostė ir užkišo už ausies.*
-Ačiū... nors ir nereikėjo...
*Švelniai nusišypsojo.*

Komisaras tyliai nusliuogė nuo žirgo, pritvirtino jo vadžias prie Elfės balno.
- Pasirūpink juo trumpam, gerai?
Skargan pranyko krūmuose.

-Tikiuosi mūsų niekas netyko , nes pasijuščiau tikrai kvailai.

*Timptelėjo Skargan žirgo pavadį, taip prisitraukdama jį arčiau, ir paglostė gyvulį.*
-Pakolkas nesigirdi, kad kas mūsų tykotų..
*Tebeglostydama žirgą suniurnėjo, net nežvilgtelėjusi į Haros.*
-Nebent.. Jums paranoja
*Dabar sukrizenusi, pasisuko į vyrą ir pasižiūrėjo į jį išdykėlišku žvilgsniu.*

-Man visada paranoja, ir ji dažniausiai pasitvirtina.
*Sulėtino ristūno žingsnį ir įsiklausė , lyg bandydamas išgirsti Skargan žingsnius*
-Nėjaugi tu niekad nesitiki priešo ?

-Nereikia bereikalo įsikalti į galvą, kad už bet kurių krūmų tyko priešas. Taip ir visai nekaltą sutvėrimą galima sužaloti..
*Šypsojosi nekreipdama į nieką dėmesį ir savo žirgais aplenkė Haros.*
-Vyrai...
*tyliai suniurnėjo.*
-jiems tik kariaut...

*Šyptelėjo*
-To, tai neužginčysiu. Nors karas ir stovi mums pirma visko, mes sugebam ir daryt kitokius darbus.
*Nužvelgė Elfės plaukuose esančią gelę*
-Kad ir romantika, net iš manęs romantikas neblogas.

*Atsisuka atgal ir viena ranka pasiremia į balną.*
-Romantika tai jums tikrai neblogai sekasi
*Kiek raustelėjusi kita ranka pasitaiso gėlę.*