Užduotis Nr. 23

Rikis žygiavo nesustodamas. Tik atsisuko atgal pažiūrėti ar visi eina.
-Nori visos istorijos? - jis pasiteiravo Madlax. - Išskirsčiau grupėmis, nes čia per ilgai laukti teks. Ir taip būtų reikėje jums pasidalinti pusiau.

-Visa istorija irgi tiks.
Su šypsena atsakė Madlax eidama šalia vyro.
-Bet kuriuo atveju noriu žinoti situaciją ir planą, kaip ištraukti tą asmenį iš bėdos.

Vaikinas atsiduso.
-Esmė tame, kad miesto merai negali nieko padaryti, kad išvengtų šitos bausmės. Jis nušovė pagal sutartį dirbančio kitos grafystės tarną ir jie išsireikalavo teisingumo. Tačiau Tsuki mums labai reikalingas, o jei jis mirs egzekucijoje, net Odinas negalės jo pasiimti. Tokio sutvėrimo nenorime atiduoti pragarui, o tuo labiau Jam - Rikis žvilgtelėjo į dangų. - Todėl labai prašome jūsų visų pagalbos. Visų pirmą, per miestą nusigausime iki krantinės, nuo kurios per vandenį pateksime prie kalėjimo. Ten jau turėtume sutikti apsauginį, kuris padės plaukiant po vandeniu patekti į požemius. O toliau... Kalėjimo planas liko autobusiuke.. bet tikiu, kad apsauginis padės mums rasti reikiamą kelią. Kita komanda, jei spės laiku prasibrauti pro miesto apsaugą, keliaus oro transportu ir bent jau kažkiek turėtų atkreipti priešiškos apsaugos dėmesį... pakanka informacijos?
Vaikinas žvilgtelėjo į Madlax.

Madlax idėmiai visko klausėsi. Vyrui paminėjus Jį Madlax į galvą šovė tik viena mintis ir tai buvo Loki, tačiau nebuvo tuo pilnai įsitikinusi. Vis dėl to reikėjo dar šiek tiek informacijos.
-O kuo įpatingas tas Tsuki?

Ergo ejo is paskos neatsilikdama nuo MAdlex ir vaikino, ji girdejo viska ka vaikinas pasokojo, ne viska suprato ka jis turejo galvoje, bet stengesi neissiterpti tik susikoncentruoti i misijos plana, kuris neatrode labai lengvas kaip kazka nunest ar parrnest.

Vaikinas žiūrėjo į priekį, bet po Madlax klausimo trumpam stabtelėjo ir įsižiūrėjo į ją, galvodamas ar gali sakyti.
-Jis sugeba kurti ginklus
Tik tiek sumurmėjęs, kad aplinkiniai neišgirstų, patraukė toliau link posto.

-Kodėl Odinas jo negali pasiimti, o į pragarą jis patekti gali?
Nelabai supratusi toliau klausinėjo Madlax. Suprantama, kad vyras su tokia galia praverstų Loki ar bet kuriam Odino priešui.

Vaikinas visu korpusu pasisuko į Madlax kiek perkreiptu iš nuostabos veidu.
-Nesupratai? Tiek to.
Nuėjo toliau, nesivargindamas aiškinti

Niliar eidamas iš paskos įdėmiai klausėsi.
- Gal jis patektų į Folkvangrą? - Sumurmėjo pusiau sau, pusiau garsiai.
- O gal nėra karys, arba neturi garbės? - Tada dar pagalvojo.
- O gal tiesiog jo prigimtis netinkama - jo rūšis mirusi nepatenka į Valhalą? - Toliau kalbėjo neaišku ar su savimi ar su kitais, staiga supratęs, kad kalba garsiai pritilo, kol nuo jo girdėjosi tik tylus šnabždėjimas, per tylus ką nors suprasti.

Niliar vieni žodžiai turėjo tiesos, galbūt vyras tikrai nebuvo karys ir dėl to negalėjo patekti į Valhallą. Tai buvo vienintelė priežastis, atitinkanti Madlax žinias apie šį pasaulį. Tačiau buvo sunku patikėti, jog asmuo su tokiu sugebėjimu gali nebūti karys.
-Jis karys?
Vis dėl to sumąstė pasitikslinti.

[Odinai, Madlax tampa panaši į mano kitus charus ar nelabai?]

-Ne
Atsakė vaikinukas ir sustojo prie punkto. Sargybai ištiesė kažkokį dokumentą ir su jais persimetė keliais žodžiais. Pažvelgė į savo kompaniją.
-Praeinam praeinam praeinam. Čia negalima ilgai stoviniuoti. Matėte kokia didelė eilė. Visi jie nori patekti į miestą
Jis nusišypsojo holivudine šypsena.

[Nežinau. Nelabai pastebėjau. Tokia pat užknisanti kaip visada. Arba paskutiniu metu ji tik tokia xD ]

*Klausėsi pokalbio priekyje ir mąstė apie to nubaustojo likimą.*
-O aš manau, kad tiesiog bausmės įvykdymas jam uždaro kelią į Valhallą...
*Nutilo kadangi jie pasiekė sieną. Susikūprino ir veidą paslėpė labiau po gobtuvu. Tačiau prisiminusi kad turi būti turistė pamėgino bent suvaidinti kad šiek tiek fotografuoja ir greitai šmurkštelėjo pro sargybą.*

Ergo visko klausesi ir gilino savo zinias apie Valhalla. Jai buvo labai idomu, bet pokalbis staiga nutilo pasiekus siena. Tik pasiekus sargybinius Ergo dirbtinai issiziojo ir paciupusi foto aparata pradejo fotkinti Niliar prie sienos, tada Elfe vaikina ir Madlex priekyje. Aisku keliata "sienos" nuotrauku ir su didziule kvailai pradziota burna ziurejo i viska aplinkui. Tai atrode kvaila, bet tikras turistas [[Vokietis xDD ]] kuri viskaas domina labai.

Niliar su šiokiu tokiu susidomėjimu žvalgėsi. Jis tikrai buvo panašus į svetimšalį. Nors nebūtinai turistą, nors ir stengėsi taip atrodyti.

Sargams kėlė juoką "kvaili turistai", todėl paprastai praleido keliautojus. Kiek įtartinai nužvelgė Niliar, bet per daug nesigilino į jo skarmalus.

*Kadangi Madlax ir taip atrodė turbūt normaliausiai iš grupės, o ir foto aparatas kabėjo jai ant kaklo, ji nei dairėsi, nei vaidino. Tiesiog ramiai praėjo pro apsaugą susimąsčiusi.

[Thanks xD]

Niliar praėjo pro apsaugą, o kai buvo pakankamai toli, kad apsauga nebegirdėtų, laukdamas kitų pradėjo tyliai sau šnabždėti kažką. Buvo panašu beveik lyg jis ginčytūsi su savimi, nors ką nors išgirsti buvo galimai tik iš labai arti, iš kitur atrodė tiesiog kad jis stovi susimąstęs.

*Elfiška klausa sugavo šnabždesį. Nors nesuprato kas buvo sakoma, bet buvo labai smalsu išsiaiškinti. Prisiartinusi prie Niliar, elfė pečiu jį užkliudė.*
-Kas nors nutiko?
*Palenkė galvą ir prisimerkusi, su dirbtina šypsena žvilgtelėjo į vyrą.*

Ergo ejo ir jau ramiau dairesi i salis, stebejo visus sargybinius su sypena ir susidomejusiu zvilksniu, kad neatrodytu, kad juos neziurineja. Ji mate kaip visi bendrauja, o ji atrode tokia atskirta nuo visu. Ji tik atsiduso zinojo, kad cia neturi draugu, bet nepasidave ir su sypsena ejo paskui savo "gida".

Madlax žvilgtelėjo į Elfę ir Niliar. Kelias akimirkas tiesiog pažiūrėjo į juos.
-Kas nors ne taip?

Niliar nustebęs sumirksėjo ir nutilo.
- Ne... Kodėl taip manai?... - Paklausė nesuprasdamas, kad buvo pradėjęs murmėti garsiai.

*Vis spoksojo į Niliar, o po to pasisuko į Madlax.*
-Jis murma kažką, tai tik pasiteiravau
*Pirštu bakstelėjo į vyrą.*

Su dar didesne nuostaba žiūrėjo į elfę. Tada papurtė galvą ir vėl paskendo mintyse, tik šį kartą tyliai.

Madlax atsiduso.
-Jeigu nieko, tuomet keliaukime.
Gal kiek per linksmai atsakiusi nusisuko ir priėjo prie vedlio.

Tylėdama sėdėjo mašinoje ir laukė kol kas nors paaiškins detaliau ką reikės daryti.