Užduotis Nr. 23

-Prakeiktas Kiškutis, - Roze nusikeikė sėdėdama ilgoje automobilių eilėje. Ji sėdėjo apsikabinusi vairą ir snūduriavo.


-Einam
Vos priėjus Madlax prie Rikio, jis linktelėjo ir susidėjęs rankas už nugaros patraukė tolyn į miesto gilumą.

Madlax žvilgtelėjo atgal, ar visi girdėjo, ir nuėjo kartu su vedliu.

Niliar tyliai sekė iš paskos.

Odin rašo:

Po tokių žodžių Rose užvedė autobusiuką ir išvažiavo.

Odin rašo:

-Prakeiktas Kiškutis, - Roze nusikeikė sėdėdama ilgoje automobilių eilėje. Ji sėdėjo apsikabinusi vairą ir snūduriavo.

Visą tą laiką kažkaip nesiorientavo aplinkoje, tačiau merginos keikimaisi pabudino , atrodo ,iš kokio mistinio, sapno,- Klausyk, tai kur mes važiuojam, matau, kad skubam, bet vis tiek , ką mes turi padaryti?
Kreipėsi į Rose pasisukdamas į ją , nes sėdėjo šalia jos, šiek tiek palinko link jos, viena akimi dairydamasis aplinkui ar į savo klausimus atsakymo neras.

Ergo nubego is paskui visiems ir dairesi aplinkui viska apziurinedama.

Mergaitė smalsiai atsisuko į Ziko ir taipogi laukė atsakymo.

Roze persisuko, kad pamatytų į ją pesikreipiantį vaikiną.
-Pakolkas turit sėdėti tyliai ir nesukelti jokio įtarimo.
Ji pažvelgė į priekį. Ten kažkaip atsikimšo susidaręs kamštis ir visi automobiliai pradėjo greičiau judėti eilėje.


Rikis sparčiu žingsniu keliavo toliau.

Nelabai suprato , kodėl reiktų tylėti, bet mašinai pajudėjus nutilo ir toliau dairėsi, gal pamatys kelionės tikslą.
Kažkaip buvo nepratęs slapstytis, bet nei pusė lūpos neprasičiaupęs liko sėdėti.

Mergaitė linktelėjo ir susimąsčiusi atsilošė sėdynėje ir įsivaizdavo savo gyvenimą jeigu nebūtų mirusi ,ir Luriaii pasidarė liūdna.

Roze privažiavo prie patikrinimo punkto. Kol ji šnekėjosi pro savo langą, į autobusiuko vidų įlipo vienas iš sargų ir nužvelgė keliautojus.
-Kodėl autobusiukas toks tuščias?
-Čia šeimyninė mašina. Nesikabinėkite prie nebūtų dalykų, - pasigirdo piktas Roze balsas iš priekio. Sumurmėjęs panosėje vyras išlipo, bet dar neleido važiuoti, nors kažkur ir nuėjo.


Rikis vedė savo kompanijos dalį per miestą kartkartėmis pirštu parodydamas į kokį objektą ar statulą. Mieste virė gyvenimas ir pasiruošimas šventei, todėl visur šurmuliavo žmonės, duzgė mašinos, buvo tiesiami kilimai ir kabinamos dekoracijos.
Netrukus visi pasiekė privačių jachtų švartavimosi vietą. Į vieną tokį laivelį vaikinas galvos mostu parodė sulipti keliautojams.
Kol visi lipo jis atsargumo dėlei dairėsi aplinkui.
Tuoj po to jachta atsišvartavo ir išplaukė į plačią upę.
Buvo galima pastebėti kaip Rikis atsikvėpė su palengvėjimu, vos išnykus miestelio kontūrams už horizonto.

Sziko elgėsi ramiai ir nelabai išsiskyrė , stengėsi nesukelti įtarimo, kadangi girdėjo , kad dar negali važiuoti , pradėjo nerimauti , kad jie bus prigauti.
Tylėjo dar į Roze pažiūrėjęs laukė ,kas toliau bus.

Ergo seke paskui vedli ir vis dairesi aplinkui nufotografuodama keliata kadru seke ir ziurejo i jo parodytus vaizdus, bei stebedama zujancias masinas, zmones ir bandydama viska atsiminti ji seke paskui tyledama. Kai pateko i prieplauka ir jie lipo i jachta ji graziai lyg ne paprasta turiste atsispyre ir isoko per borto krasta i vidu ir issidrebe ant sedyniu. Kai nutolo nuo miesto ir pamate vaikino veide atsipalaidavima ji pirma prasiziojo:
-Kur dabar?,-paklause jinai tikedamasi issamaus atsakymo su paaiskinimais.

Niliar trumpam priklaupė atsisukęs į pusę iš kurios tekėjo upė ir pradėjo kažką tyliai šnabždėti. Tai priminė kažkokią keistą maldą arba ritualą. Niliar balse prasimušė pagarba, kad ir kaip sunku buvo jo keistame balse išskaityti emocijas(dažnai ir suprasti žodžius), bet pagarba girdėjosi aiškiai.

Mergaitė pajuto įtampą kai mašiną tikrino. Kai vyras išėjo ji atsikvėpė ,bet vis tiek buvo nerami.

Madlax dar nebuvo mačiusi miesto vietų šalia prieplaukos, todėl besidairydama sekė Rikį. Jie priėjo prie jachtų. Dabar teko palikti krantą ir išplaukti į upę. Kad ir kaip keistai atrodė pasirinktas kelias, tačiau Madlax suprato, kad taip jų niekas negalės įtarti. Denyje atsirėmusi į turėklą Madlax žiūrėjo į priekį bandydama akimis pagauti vietą, į kurią jie plaukia.

Madlax prieš akis matėsi tik upė, apsupta ant kranto augančių medžių. Tačiau tuoj už posukio jachta įplaukė į ezerą, kur kitame jo krante stovėjo trijų aukštų, niūrus ir gana grėmėzdiškos išvaizdos pastatas.


Roze nekantriai barbeno pirštais į vairą, laukdama kada jie galės važiuoti. Ji kartkartėmis žvilgtelėdavo į galinio matymo veidrodėlį, pažiūrėti į gale sėdinčių keliautojų nuotaikas.

Ergo nesulaukusi atsakimo tik sukrizevo rankas ant krutines ir ziurejo pro borta. Pamaciusi ta niuru pastata salimais ji tik nuziurejo ji. Jokio paaiskinimo nei plano, nnei draugu palaukimo, isvis uzkniso, nes nemoka dirbt su tokia dideia komanda kai dar cia gali viska isaiskinti kuo puikiausiai.

Kiek dar patylėjęs neapsikentė ir paklausė, - Dar ilgai?
aišku klausė mandagiai, nenorėjo išsišokti ir bloginti esamos situacijos.

Niliar atsistojo ir apsidarirė aplinkui. Dabar tyliai stovėjo laukdamas.

Madlax pastebėjo pastatą ir apsisukusi akimis susirado Rikį.
-Tsuki juk ne šiame pastate, tiesa?
Paklausė, nes aplinkui nebuvo matyti jokių apsauginių ar kažko panašaus.

Rikis buvo užsiėmęs matavimais ir kažkokiais skaičiavimais, todėl nekreipė į keliautojus jokio dėmesio. Jis tai žvilgčiojo į dangų, tai stengėsi kažką įžiūrėti vandenyje.
-Kodėl neturėtų čia būti?
Pagaliau jis klausiamai pasižiūrėjo į Madlax.
Tuo pat metu iš ant denio buvusios dėžės vairuotojas ištraukė narų kostiumus ir be žodžių pradėjo juos dalinti keliautojams.

Ergo liko permesta, nes niekas jai neatsake ir tik pavarciusi akis nusuko zvilkni i pastata priesaki ir bande izvelkti viska kas saugojo ta pastata, pro kur butu galima p0rasmukti. Staiga jos rankose atsidure kostiumas, ji suprato, kad viskas prasideda ji paziurejo i vedli ir tada i kolegas tikedamasi, kad sis pagaliau teiksis jai paaiskinti, kaip toliau vyksta planas.

-Aplink nematau jokios apsaugos.
Pasakė Madlax pagalvojusi, kad jeigu ne apsauginiai, tai aplink turėjo būti bent paruošti kokie spąstai. Nustebo gavusi naro kostiumą ir žvilgtelėjo už borto. Krantas atrodė gana tolokai.

Niliar nesuprato kam reikalingas šis kostiumas. Tiriamai pavartė rankose, bet vis tiek nieko nesuprato. Ji snorėjo paklausti, gal čia irgi maskuotei, bet nieko nesakęs laukė kol kas nors ką nors pasakys - galbūt iš to ką išgirs supras.

-Stogas. Penki metrai iš vieno ir iš kito šono... Trečias aukštas, vidurinis langas... beveik visa antro aukšto siena turi stebėjimo kameras... pirmo aukšto iš kairės antras, trečias, šeštas langas turi snaiperius... Man idomiau kaip mums bus galima čia nardyti?
Nesižvalgydama, nerūpestingu žvilgsniu apžiūrinėjo gautą naro kostiumą.