Užduotis Nr. 23

Roze sužvairavo į įlipusį Saturo.
-Visada sugebi įspūdingai pasirodyti.. Tikiuos turi ką nors vertingo

Vaikinas vėl atsiduso ir pasisuko į priekį.
-Jei visi, tai gal pasijudinam greičiau iš čia?

Saturos žvilgtelėjo į Lurią.
- O kaip tu manai kas aš?
Su šypsenėle veide paklausė jos pačios, o užkalbintas Roze atsisuko į ją.
- Turiu turi..
Pamosavo pirštu sumurmėdamas ir išsidrėbė sedynėje permesdamas rankas už savęs per sedynę.

-Pasiimk vaistinėlę
Roze atrodė nepatenkinta vaikino išsidrėbimu jos mašinoje. Žvilgtelėjo ar dar buvo kas lauke.

Madlax nustebusi pažvelgė į naują personą įlipusią į autobusą lyg niekur nieko ir tada atsisuko į vaikiną, kuris turėjo paaiškinti situaciją.
-Ar tai plano dalis?
Turėdama omenyje dar vieną naują veidą paklausė Madlax vaikino, kuris juos vežė.

Saturos regis nė nesiruošė nieko pasakoti. Palinkęs į priekį pasiemė vaistinėlę ir atsilošęs atgal ėmė tvarstytis žaizdas. Netrukus baigęs vėl išsidrėbė savo sedynėje ir peržvelgė kitus.

Vaikinas su katino ausimis sužvairavo į Saturo, tada atsisuko į Madlax.
-Ne. Tai nebuvo plano dalis, bet gal gausis dar geriau

Po tokių žodžių Rose užvedė autobusiuką ir išvažiavo.
-Visų pirma nusigausime iki prieplaukos, - toliau kalbėjo vaikinas. - Bet tam reikia pereiti miesto patikrinimą. Švenčių proga sustiprinta apsauga. Nors tai mums labai neparanku, bet kito laiko pasirinkti negalime. Tikiuosi nei vienas neturite šaunamojo ginklo?

Dabar Madlax suprato, kodėl šaunamieji ginklai nebuvo leidžiami, bet nesuprato, kaip ji galėdavo patekti į miestą be jokio patikrinimo su savo šautuvais. Tai nebuvo pirmas kartas, kai ji čia.
-O kas jis?
Pasiteiravo dėl Saturos.

-Is musu visus saunamuosiu ginklus ateme,-sumurmejo Ergo garsiai is kampo.
-Tai gal jau varom greiciau, nes sedesim cia ilgai, as nesiruosiu sitam busiuky ilgai tunoti,-pasake jinai paziuredama i vaikina.

*Atsijungė nuo visko, žvelgdama į pro langą besikeičiančius vaizdus.*

Netrukus autobusiukas sustojo kamštyje.
-Kažkas negerai...
Sumurmėjo Rose žvelgdama į priekį.
Vaikinukas pasikėlė ir pasirėmęs į vairuotojos kėdę pasisvėrė į priekį.
-per ilgai užtruks... Tu, tu, tu ir tu...
Jis parodė į Madlax, Ergo, Tamsos Elfę ir Niliar.
-... eime su manim. Rose, su tavi ir kitais susitiksim sutartoje vietoje.
Vaikinukas atidarė autobusiuko duris ir išlipo.

Ergo pasuko akis kai i ja buvo besta pirstu ji pakele antaki ir nesipratusi paziurejo i vaikina. Tada atsistojo ir issoko is busiuko. Atsisukusi paziurejo i kitus, nes nezinojo kas dar eis, nes nemate i ka bede pirstu.

Madlax labai nepatiko, kad vaikinas jiems taip nieko ir nepaaiškina, bet išlipo su juo iš autobusiuko.

-Ką?
*Krūptelėjo išvydusi į save atstatytą pirštą. Pamačiusi, kad Madlax ir Ergo išlipo, išlipo ir ji iš autobusiuko. Pasiražė stipriai į viršų iškeldama rankas.*
-Tai kas dabar bus?

Išlipo iš autobusiuko ir pakibo ore, lyg atsistojo ant oro tokiame aukštyje kokiame išlipo iš autobusiuko. Supratęs ką daro Niliar nusileido ant žemės. Ramiai laukė, kol bus paaiškinta kas atsitiko, ar kol kas nors pajudės į kurią nors pusę.

Vaikinukas uždėjo Tamsos Elfei kapišoną ant galvos ir pradėjo eiti ilga automobilių eile.
-Eime. Jei ką aš jūsų vadovas ir mano vardas Rikis.

Emilly pakele antaki ir suprato, kad dabar prasides tas vaidimas del kurio jiems ant kakloo uzriozgino visokio slamsto. Ji tik atsiduso ir jau norejo eit, bet pastebejo, kad neina mergaite prie kurioss buvo priristas ta sklandanti butybe. Ergo tik gustelejo peciais ir atsiduso, nes suprato, kad atrodo kaip issigimeliu paradas, bet tik nuseke paskui vaikina, dairydamasi i sonus.

*Nepatenkinta pasipurtė ir patogiau pasitaisė kapišoną. Nusekė iš paskos keliautojų.*

Madlax neskubėjo eiti į priekį. Prieš tai ji priėjo arti Niliar ir tyliai jam sušnabždėjo.
-Gal gali skristi arčiau žemės, kad per tavo apsiausto apačią nesimatytų, jog neturi kojų?
Madlax paėmė virvutę, kuri buvo aprišta Niliar.
-Tokiu būdu tau jos neprireiks.
Šyptelėjo.

Niliar pažiūrėjo į apačią. Jis net nepastebėjo, kaip kojos, kurias išlipdamas buvo pasidaręs išsinarpliojo ir jis vėl kabojo ore. Jis susikaupė, ir apačioje esančios skiautės vėl susipynė į kojas. Tada nusileido ant žemės. Dabar Niliar buvo panašus į paprastą žmogų tiesiog keistai apsirengusį. Jis buvo net nepastebėjęs, kad apie kaklą jam kažkas po kovos buvo vėl aprišę virvutę. Trumpam tapo pusiau permatomas, ir virvutė kiaurai jį nuslydo ir nukrito.
- Dabar gerai? - Paklausė pakėlęs galvą ir pasisukęs į Madlax.

Madlax besišypsodama linktelėjo vaikinui.
-Jei tik išlaikysi savo "kojas" iki kol bus saugu.
Paleido virvutę iš rankos, kad ši nukristų ant žemės.
-Tuomet keliaukime.
Nusisukusi nuėjo į priekį vedlio link. Vis dar su šypsena veide, lyg Madlax visai nerimtai žiūrėtų į situaciją, ji kreipėsi į vyrą.
-Tai gal pagaliau gausime informacijos apie situaciją?

Einant sparčiu žingsniu, eilė greitai tirpo ir jie jau buvo netoli patikros punkto. Vaikinas pasisuko į Madlax.
-Kokios būtent informacijos norite? Manau viskas bus aiškiau, jei papasakosiu vietoje.

Mašinoje pasilikusi mergaitė paklausė vieno iš vaikino:
-O kokia mūsų rolė?

Kažkaip po kovos liko susimąstęs ir dabar jau tik matė nueinančius draugus , kažkaip nesuprato , kas vyksta, bet giliai atsidusęs prisiminė , kad jis kažką irgi turi daryti ,- O mes kaip?O gal tik aš?
paklausė to , kas turėjo likti su Sziko.

-Nebus per vėlu, kai būsime vietoj? Be to, noriu žinoti, kodėl išskirstėte komandą, ką darys kiti?
Madlax klausinėjo vaikino, nes nežinia vedė link nepasitikėjimo.

Niliar iš pradžių ėjo keistai, lyg būtų pamiršęs, kaip tai daryti, bet greit jau ėjo normaliai, neatsilikdamas. Jo kojos buvo tvirtai įgavusios formą, pakankamai tvirtos, kad būtų galėjęs spirti kam nors jei prireiktų.