Užduotis Nr.15

-Na dar...tik galvojam...Taciau yra keli variantai...
Giliai ikvepe, kad galetu susikaupti ir testi
-Kovos pries jusu karius arba pries jus, taip gal ivertumete mus ir galetumet nuspresti ar esam verti skaros. Taip pat galetumem atlikti jusu pavesta uzduoti ar misija arba buti laikina verge, uz partneri neatsakau ir nemanau, kad sutiks. Galite ir patys pasiulyti variantu

Ayami susimąstė.
-Na... tarkim tai ko jums reikia.. padalinta į 4 dalis.. tai jūs mums siūlote 4 paslaugas tada?

*Lauke stoves Markusas paliete siena ir sulindo i ja, jei kas butu mates tai is sono butu pagalvojas kad jis eina kiaurai sienas, bet istikruju is i ja sulindo ir neskubedamas kelevo sienomis kol surado kambari kuriame buvo jo porininke ir neislysdamas is sienos klausesi ju pokalbio*

'O kodel skara padalinta i keturias dalis?' susimasčiusi nusuko žvilgsni į šona. 'Keturias paslaugas...huh...' Pakele galva i Ayami
-O galima prieš sutinkant išgirsti jūsų norus?

Ayami pasilenkė prie pat Nichės. Jutosi jo šiltas kvėpavimas.
-Viskas ko mes norime... kad jus mus paliktumėte ramybėje... ir eitumėte iš kur atėję...
Tyliai sukuždėjo. Suspindėjo ašmenys, kurie, pagal garsą buvo galima spresti, įsmigo į sieną.
-Vagys ar žiūrkės... iš jūsų mums nieko nereikia!

*Markusas labai norejo pasijuokti is to vyro, bet seip netaip susitvarde, net jei vyras ir zinojo kad jis cia jis jam nieko negalejo padaryti*

Akimirka Niche jautėsi pasimetusi, net iskaudinta, tačiau nenorėdama tai parodyti vaikinui, išsišiepė
-Tai gerai! Vos gave skara paliksim jus ramybei
Ir ištiesė kairiaja ranka priešais Ayami

-Skara pas mergaites
Šaltu tonu atsakė Ayami.

Atsitraukusi nuo jo nusilenke
-Ačiū ir atsiprašau už viska, ką jums padarem bloga
Išsitiesusi nežvelgė į jo akis, tiesiog nusisuko ir nuejo į ta kambari iš kurio rodos netrukus buvo ištrūkusi

Tačiau Niche pataikė į menkai apšviestą kolidorių, kuriame, atsirėmusi nugara į sieną, stovėjo geltonplaukė mergaitė. Ji ištiesė dešinę ranką link merginos ir jos pasitraukusi pižama atidengė skarą ant riešo.
-Imk...

-O!
Apsidžiaugusi, kad žada taip lengvai gauti skara liksmai pribėgo prie merginos

Mergaitė tylėdama ir nuleidusi galvą laukė kol Niche nusiriš skarą.

Nurišusi skara nusilenkė mergaitei
-Ačiū
Ir paslėpusi skara tarp savo krūtų apsisuko ir nuejo išejimo link

-Ne ten
Sumurmėjo geltonplaukė mergaitė.
-Ten.. - parodė ranka į kitoje pusėje buvusias duris, - ... dar trys dalys.

Nesmagiai šyptelėjo ir nuejo nurodyta kryptimi

Kitas kambarys buvo apšviestas žvakių. Ant lovos sėdėjo trys likusios mergaitės ir spoksojo į pasirodžiusią Niche.

Nusilenkė mergaitėms
-Laba diena...atejau likusiu skaros dalių

Po Niches užėjo ir geltonplaukė. Visos mergaitės palindo po viena kaldra ir užsitempė ją beveik iki pat akių.
-Pasek mums pasaką...
Jos visos su nekantrumu akyse žiūrėjo į Nichę.

Kelias minutes sutrikusi stovėjo toje pačioje vietoje. Niche gyvenime nėra sekusi, kam pasakas, o tuo labiau taremiems priešams. Net jų prašimas jai rodes keistai nuskambėjo, tarsi pamalonino jos savimeile. Netrukus nusišypsojo ir priejusi prie mergaičiu atsisėdo netoli mergaičių, ant lovos galo
-Tai apie ką norėtumet išgirsti?

-Apie Onee-san
Sukuždėjo raudonplaukė mergaitė, žiūrėdama Nichei tiesiai į akis.
-Arba raudonkepuraitę
Pasakiusi rudaplaukė, sukrizeno sužvairavusi į šalimais buvusią mergaitę.

Suglumusi nuraudo
-Tai geriau...apie raudonkepuraite
Pirštu galiukais pasiremė kakta bandydama prisiminti šios pasakos pradžia. 'Juk buvau kažkada skaičiusi...' Netrukus iškėlusi rodomaji piršta išsišiepė
-Prisiminiau!
Sukelė kojas ant lovos ir pasilenkusi peržvelgė visas, kad isitikintu ar visos klausos, nors keistas jausmas, tačiau tai jai patiko, netrukus suskambo grandinė ir Halation buvo padėta ant jos kelėnu.
-Taigi...Karta plačiausioje ir žaliausioje giraitėje gyveno neseniai isikurusi jauna šeima, kurioje netrukus atsirado dar viena narė, mergaitė...Ji buvo tokia mažyte, kaip žirniukas, raudonais žandukais, kaip vyšnios pradedančios sirpti , akys žydrumo lyg dangaus skaistumo, o plaukeliai tarsi pūkeliai... Tai išvydusi senelė net širdele suspaudė iš džiaugsmo, kad tokia anūke gražia sulaukusi, tad kita diena apsilankius, atneše mergaitei dovanų - raudona kepuraite, ji labai jai tiko, tad tėvai ją taip ir pavadino - Raudonkepuraite... Netrukus iš žirniukes tapo laiba gražuole...kuria netrukus nusižiurėjo paklydes princas...
Niche sustingo
-Pala...
Vėl susiemė už kaktos
-Jau maišaus...

Mergaitės net išsižiojusios klausėsi Niches pasakos, bet kada ji pasimetė, mergaitės atitoko.
-Pavaidinkit
Suplojo rankomis raudonplaukė.

Nukreipta nuo savo minčiu keistai žiurėjo į raudonplaukė
-Pa...pavaidinti....?
Nubėgo per Niche nugara keistas širpulis.
-Na...Jei jau nukrypau nuo savo pasakos taip...
Striktelėjo nuo lovos ir nubėgusi į kambario viduri bandė pavaizduoti dailio stoto jaunikaiti princa ir tese toliau pasakojima su judesiais. Praejus gerai valandai Niche vis dar įsijautusi skaildėsi po kambari.
-Princas pamates, kad jo mylimoji Raudonkepuraitė gali būti greitai papjauta siaubingo vilko, kuris aišku užkeretas juodojo burtininko, šoko su žaibišku greiščiu ištrauktu kalaviju priešais vilka ir nukirto jam galva
Niche su tais žodžiais atliko didvyriška šokima į prieki ir susiraukusi kirto oro kardu per patį ora.
-Įsitikines, kad to monstro daugiau nebepamatys gyvo atsisuko į savo išrinktaja, paeme už jos trapiuju piršteliu ir priglaude jas prie savo lūpu...Iš to netiketumo, kad liko gyva ir jo mylimojo prisipažinimo, Raudonkepuraite pradėjo alpti, sugaves ją švelniais ant savo ranku nusineše ją į guoli ir pradėjo jai sakyti gražiausius žodžius pasauli.
Niche pavaizdavo ir alpimo scena bei princo nešima į guoli, atsigulusi ant grindų vaizdavo graudžia, nekalta bei isimilejusia.
-Netrukus princas su Raudonkepuraite susituoke...Didžiausioje ir gražiausioje pilyje kokios dar niekam neteko matyti...O svečių ir vaišių nors visam gyvenimui užtektu, tačiau už visa kas buvo mieliausia ir brangiausia matyti tai tik Princo ir Raudonkepuraites meile...
Pridėjusi prie krutines delnus apsisuko ir krito atbula ant lovos
-Netrukus pasaulis buvo išgelbetos nuo juodojo burtininko keslu, ji sučiupo ir ikalino visam likusiam gyvenime, senele atrado įkalinta atokioje pašiūreje, tačiau nebuvo sužeista, tad sulauke net savo pronukiu...Raudonkepuraites tevai ir toliau gyveno laimingi savo plačiausioje ir žaliausioje gyraitėje...

Mergaitės įsijautusios stebėjo Niches vaidinimą. Jai baigus, raudonplaukė pasilenkė virš jos veido:
-Onee-san... o princas negalėtų būti mūsų sensei?

-Na...
Isivaizdavo Ayami princo vietoje ir netrukus nuraudo, giliai atsikvepusi nupute nuo kaktos užkritusius plaukus
-Galėtu...
Priglaude savo knyga prie krutines ir žvelgė į lubas
-O jūs galėtumet man papasakoti jūsų ir šeimeninko istorija?