Užduotis Nr.15

Linktelėjusi apsisuko nurodyta kryptim
-Ačiū...
Ir nuejo

Vaikinas vis žiūrėjo tolstančiai Nichei į nugarą.

- Niša!!!!
*Susuko Markusas ir bego toliau*

Buvo tamsu tad Niche vis griuvinėjo taip nusibrozdindama kelius ir rankas. Pagaliau susimaste iškviesti šviesos žieda kuris kybojo virš jos galvos. Šykart ejimas buvo ramesnis, bet vis negalėjo užmiršti pastarojo vaikino. Net pradėjo gailėtis, kad išejo. Atsidususi ejo toliau, netrukus išgirdo Markus balsa šaukanti jos varda, nusišypsojusi pradėjo bėgti ir netrukus išvydo jo silueta priekyje

*Pamates partnere apsidziauge bet to neparode ir nusisukes nuo jos pasake*
-Galejai mirti...
*Po kiek laiko pridure*
-Einam is cia...
*Ir patrauke i siaure, ejo tol kol isejo is misko*

Norėjos šokti partneriui ant kaklo, tačiau jo sakinys kiek nupurte mergina, susilaikiusi keistokai žiurėjo į jo nugara
-Galėjau mirti...?
Burbtelėjusi kiek nusivyle savimi 'jam vien rūpeščiai su manimi...?' eidama iš paskos Niche netarė ne žodžio, nusprendė jam nei veltis po kojom nei nervinti savo kalbomis. Išnire iš miško, mergina nieko nesakė, net nežvilgtelėjo kur yra atsidurė. Nusprendė, kad nuo šiol tebūna jis vedlys, tik prireikus rimtos pagalbos Niche galės padėti.

*Paskendes mintyse Markusas nekreipe demesio i aplinka kol priejo dvara ir atsisukes i partnere pasake*
-Turbut cia...

Niche keistai žiurėjo į pastata
-Turbūt...
Mergina nežiurėjo į Markus bei rodos daugiau nieko nesišuošė sakyti

-Einam...
*Pasake Markusas ir priejas prie duru pabelde*

Duris atidarė jauna mergina. Visa išvaizda ir malonus jos veidas rodė, kad ji šio dvaro tarnaitė.
-Taip? Kuom galiu jums padėti?

-Am mes ieskom....
*Daznai buna kad kas nors uzkrenta Markusui tai jis atsisuko i partnere ir pasake*
-Gal prisimeni varda?

Nuleido žviglsni į duris
-Heraldas

Tarnaitė kiek sutriko.
-Kunigaikščio Heraldo dabar nėra namuose...
-kas ten, Monika?
Pasigirdo smalsus mergaitiškas balsas ir pasitraukusi tarnaitė atidengė vaizdą į dvaro vestibiulį.

Niche stovėjo už Markus, tačiau matė merginas, nieko nesakė, tik stebėjo jas

-o kur tas kunigaikstis?
*Paklause pasiepemai Markusas*

-Kažkam prireikė mūsų mokytojo?
Šypsodamasi raudonplaukė mergaitė net pasilenkė prie tarnaitės ir toki kiek pabūgusi linktelėjo.
-Morons...
Suniurnėjo tolėliau stovėjusi juodaplaukė, o rudomis kasytėmis mergaitė paėjėjo arčiau keliautojų.
-Jis vakare sakė tik grįš

-Kur jis?
*Dar karta paklause Markusas*

-Ėėė?
Šį kartą raudonplaukė jau prisigretino prie Haros ir skarbiomis akytėmis įsistebeilijo į jį.
-o kam tau jis?
Kitos mergaitės kiek nepatikliai žiūrėjo, tačiau nieko nedarė, nes jas kankino tas pats klausimas.

-Reikia, jis turi man reikalingos informacijos...

-Eik ir susirask
Atsainiai mestelėjo žodžius juodaplaukė.
-Arba... arba galite jo palaukti čia...
Pagaliau nedrąsiai suniurnėjo geltonplaukė

-Kur jis?
*Pakartojo klausima*

-Išėjęs
Ramiai atsakė rudaplaukė mergaitė.

-Kur isejas?

Mergaitės susižvalgė.
-Į mi...
Buvo bepradedanti sakyti geltonplaukė, bet juodukė ją pertraukė:
-Iš kur mums žinoti
-O kam jis tau?
Raudonplaukė net pasistiebė, kad matytų Markuso akis.

*Markusas pamate kad ji bando paziureti i jo akis uz denge rankomis veida ir kai ji atidenge jis buvo visiskai tuscias:nebuvo akiu, nosies nieko lygus lygus...tada vel uzdenge ir kai atidenge jis buvo panasus i Raudonplaukės veida...identiskas veidas lyg i vedrodi ziureti..tai Markusui nebuvo pirmas kartas ka jis taip daro*
-Jis turi informacijo kurios man reikia...todel prasyciau pasakyti kur jis yra...