Užduotis Nr.15

Tuščioje dykynėje užsižiebė dvi žmogaus ūgio liepsnos. Joms užgesus, jų vietoje stovėjo Niche ir Colossus.

*Colossu apsidaire ir paklause*
-Kas toliau?

Apsisukusi ant vieno kulno tyliai sudejavo, prisimerkusi ir ranka padėjusi prie kaktos sukykeno
-Dar nesu mačiusi tokios nerygėtos dykumos...
Kelias minutes patylejusi išsitiesė tuo pačiu priešais save ištiesdama ranka, kuri buvo paslėpta po daugybė klosčiu
-Eisim ten!
Ir sunerdama rankas už nugaros, prieš tai prie savo riešo prirakindama savo knyga-Halation, nuejo į priekį

*Colossus dar apsizvalge ir pradejo eiti ispaskos merginai...po kurio laiko prisivijas paklause*
-Am, kaip tave kiti vadina?Jei busim vienas team noriu zinoti tavo varda...ir dar ar toli eiti?

Pasivijus vaikinui Niche, kiek sutriko, o tuo labiau jo užklausta, ranka pridėjo prie lūpų ir pakėle žvilgsni į dangų
-Kiek mes čia...Na pora dienu...Kol nesimato gyvenvietes...nors netikiu, kad Odinas tiek mus nutremtu...Gal diena, jei pasiseks ir prajos koks kryžiuotis...
Ranka trinktelejo i delna
-Jei butu su žirgu turetumem greitesne priemone nusikakti iki norimo tikslo, bet jei pasirodytu vienas iš jų...Tai reiškia
Vėl pakelė žvilgsni į dangų
-Kad bus jų ir daugiau...O mums neleido veltis, bet tai reiškia, kad ir gyvenviete netoli, arba ne...
Ejo toliau į priekį pasinerdama į savo mintis

-Tu neatsakiai i mano klausima: koks tavo vardas? o del transporto nesijaudink as kanors sugalvosiu tik pasakyk savo varda...

Nuraudusi nuleido žvilgsni žemyn
-Niche...Išvetus būtu Niša...
Žvilgtelėjo į naujoka
-O koks tavo vardas?

-Markusas...o dabar del kelevimo priemones...
*Markusas priejo prie merginos apkabino sukure sau juodus sparnus ir pradejo skristi*

Niche užsidengė akis ir atrodė lyg sustingusi
-Pa... pa...pasakyk, kai nusileisim...

*Kuri laika paskrides Markusas pamate kaimeli nusileides prie jo suskleide sparnus ir pasake*
-Nusileidom...

Vos nusileidus merginai pakirto kojas
-Buk... buk geras, kita karta išanksto pranešk...
Pakilusi paplojo per kelėnus, kad nusivalytu purva, išsitiesusi išvydo priešais maža žmonių gyvenvietė, atrode skurdoka, bet džiaugsmui dar neužpulta Ordino. Pasilenkusi atgal, nužvelgė Markuso nugara 'Ir dar sparnus turi....' kiek užsisvajojusi, netikėtai atsibudo.
-Skarele!
Nukreipė žvilgsni į kaimeli
-Reikia eiti klausti seniu, kaimo viresniojo, turėtu žinoti...
Ir nuejo į kaimeli

*Markusas pradangino sparnus ir nuejo ispaskos merginai*

Nors gyvenvietė atrodė skurdi, tačiau čia gyventojų netrūko, visi visada kažkur skubėjo ir kiekvieno veide matydavosi, nors ir kiek bebūtu keista, šypsena. Gyventojai nelabai kreipė demesi į svetimšalius, nes čia tokių pasitaikydavo gan dažnai. Niche nuo to tik buvo geriau, nesijautė tokia suvaržyta, net nuo vieno senuko gavo, ka tik prisirpusi obuoli, maloniai jam padėkojusi ejo toliau klausinėti, kur būtų galima rasti kaimo seniūna ir visi rodės nukreipdavo prašalaičius teisinga linkme. Radusi maža medini namuka, vidurį kaimo ir rodė seniuno buvima, pabeldė pora kartu ir pravėrė duris

Keliautojus pasitiko senukas

Jis galvos mostu parodė jiems užeiti ir pasiūlė prisėsti prie stalo.
-Kas atvedė svetimšalius į tokį kraštą?

Įėjusi maloniai nusišypsojo ir nusilenke
-Atsiprašau, kad trukdome, bet mes ieškome sidabrines skaros, gal žinote ar bent girdėjote apie ja?

Senukas dūsaudamas nuėjo prie krosnies ir į puodelius užpylė vandens. Juos padėjo prie keliautojų. Dar lėtai sukinėdamasis ant stalo sukrovė įvairių žolelių ir cukraus.
-Neturiu kuom jus daugiau pavaišinti... Tai ko sakėte atėjote?
Jis kiek labiau pasilenkė prie Nichės, duodamas suprasti, kad neprigirdi.

-Sidabrines skaros...
*Neiskentes garsiai pasake Markusas*

Kiek sutriko nuo tokio Markuso elgesio, piktai į jį debtelėjo,vėliau atsisuko į senuka ir maloniai nusišypsojusi pradėjo garsiau šnekėti
-Gal žinoke kur ji, ar bent girdėjote ka...

Senukas nutipeno prie krosnės ir [ripyle dar vieną puodelį vandens. Neskubėdamas grįžo atgal ir atsisėdo prie stalo.
-Hmmm... Sidabrinė skara...
Jis įsimetė keletą žiedlapių į vandenį ir ėmė jį maišyti mediniu šaukšteliu.
-Labai seniai kas apie ją besiteiravo...
Senukas atsikrenkštė ir gurkštelėjo arbatos.
-jūs vaišinkitės... vaišinkitės...

*Markusas, sugniauze kumpscius taip kad girdejosi traskantys sanariai ir per sukastus dantis iskose*
-Negali tiesiog pasakyti kur mums ja rasti?

-Sūneli... Jei tai būtų taip paprasta... Ji yra vertingas daigtas, todėl daug kas jos trokšta ir to pasekoje dažnai keičiasi jos savininkai... Paskutinis rodos buvo Heraldas... hmmm... jo.. kiek mano sena makaulė atsimena, tai buvo jis..

-Ir kur ji rasti?
*Siektiek atsipalaidaves paklause Markusas*

-O gal ten buvo Garotas iš kalnų... arba dykumų Ernis...hmmm...
Senolis vėl siurbtelėjo arbatos.
-O jūs nebijote keliauti? Dėl jos labai daug kūnų išdraskyta.. o tokia grakšti panele...

Pasiulimo pasivaišinti neragautu gėrimu neatsisakė, atsisėdo netoliese ir pradėjo gurkšnoti 'Gan malonus skonis...' atsidususi ranka pasireme žansa ir pradėjo klausytis senolio, kiek sutriko, nes senolis nebuvo jau geros atminties, nuraudusi dėl komplimento pasitrynė spranda ir pasilenkusi arčiau senoliaus garsiau paklausė:
-O gal žinote, kas dar be jūsų galėtu žinoti apie ta skara?

-Gerai, senuk, sakyk viska ka prisimeni, o del merginos nesijaudink kol ji su manimi tol jai niekas negrese...
*Tai pasakes Markusas pikdziugiskai issisiepe*