Mission No 3

*Paziurejo i sraigtasparni.
-As pripratus prie bet ko..
*Sypteli ir nuseka baltaplauki vaikina.

-Tai paskui jus..
*Šyptelėjęs žilaplaukis vaikinas atidaro malunsparnio dureles ir nusilenkia*

*Nusisypso vaikinui ir ilipa i sraigtasparni. Atsiseda ir laukia kol ilips ir kiti..

-Madlax, palauk manęs!
*Pribėga prie malunsparnio, nusišypso vaikinui ir įlipusi atsisėda šalia merginos*
-Smagumėlis
*Dairosi pro langus*

*Nusisypso Elfei.
-Mhm.. jau greit grisim..
*Nusisuka i langa.
-Turiu Odino kai ko paklausti..
*Tada atsisuka primerkia akis ir vel nusisypso Elfei.
-O jus su Loc'u graziai atrodet kartu..
*Nusijuokia..

-Ko klausi?
*smagiai toliau dairosi, bet išgirdusi apie Loc'ą surimtėja. Atsisuka į Madlax*
-Šiš! Jokių gražiai atrodėt, jokių užsiminimų apie tai. Nieko!
*Vėl nusišypso ir pasiremia alkūnėmis į kelius*
-Na kur jie taip ilgai... skrendam...

*Sypteli Elfei.Pakelia rankas, lyg i ja butu atstatytas sautuvas, o ji pasiduotu.
-'Key..
*Nuleidzia rankas.
-Mhm.. galetu ir paskubeti.. noriu greiciau grizt i Valhalla..
*Pasiremia galva i langa ir ziuri pro ji.
-Ko noriu paklaust Odino? Nieko ipatingo..
*Jau nebe su sypsena ziurejo pro langa. Ant stiklo matesi nezymus Madlax veido atspindys..

* Apzvelgia lektuva..
- Whouu..dar su tokiu dalikeliu neskraidziau..hehe
* Su sypsena iseda i lektuva..

*Loc'as greitai atbega is uz medzio ir uzsoka ant sraigtasparnio galines sedynes salia Oshio*
- Atsirpasau.. labai prispaude - nusijuokia*
*Istiesia savo ilgas kojas ir susmunka ant placios sedynes*

*Madlax tiesiog sedejo ir ziurejo pro langa. Nors vaizdas pro langa jai visiskai nerupejo. Jai terupejo suzinoti atsakymus i klausimus, kurie ja kankino jau kuri laika. Bet pagaliau ji sugalvojo, kad Odinas galetu atsakyti tuos klausimus ir uzbaigti jos kancias. Taip pat dar vienas dalykas nedave jai ramybes. "Kaip laikosi SSS? Jis dar gyvas? O Limelda, Margaret, Letitcia....gal Odinas galetu.." mintys nutruko broliams lipant i sraigtasparni..

-Yosh!
Žilaplaukis įšoko į piloto kėdę, brolis prisėdo šalia.
-Kalba jūsų kapitonas... prašom prisisekti diržus ir mėgautis skrydžiu
Netrukus sraigtasparnis pakilo ir nuskrido miesto link.

*Uzsisvajojusi net neisgirdo ka vaikinas sake apie saugos dirzus. Madlax tiesiog sedejo galvodama apie gryzima i Valhalla..

- Rodger that! - susunka Loc'as ir uzsisega dirzus*

*Tik kai pakilo sraigtasparnis, elfė suprato, kad yra pavargusi. Šiluma ir sraigtų garsas, padėjo užsimergti, o apsunkę vokai nebenorėjo klausyti..*


-Ne taip laikai rankas! –šūktelėjo elfė ir Tamsos elfei pataisė rankų pozicijas.
-Ei, Anvina, atstok nuo savo sesės. Juk matai, kad vos laikosi atsimerkusi..
-Aš nekalta, kad ji užsispyrusiai nori išmokti miško galių, - sukryžiavo rankas ant krūtinės Anvina, bet draugė pačiupo ją už vienos rankos ir pradėjo temptis su savimi:
-Jau laikas. Pavėluosim. Tamsa, eime!
Tamsos elfė visai netryško noru kur nors judintis. Ji tiesiog prisėdo ant žemės ir nulydėjo akimis dingstančias merginas.
-Faja! Baik drybsoti. Nemandagu, - išgirdo už savęs vyrišką balsą. Atsisukusi išvydo elfą, piktai suraukusį kaktą. Jis paėmė draugę už pažastų, ją pakėlė ir nusitempė paskui nubėgusias elfes.
-Nevadink manęs Faja. Tamsa man labiau patinka, -pakeliui pasikaprizino Tamsos elfė.
-Dėl to vėliau pakalbėsim...
Jaunuoliai įėjo į salę, pilną elfų. Sklido šurmulys, laukimas, bet kartu ir džiugesys. Staiga užgrojo trimitai, viskas nurimo ir į salę įžengė šviesos elfiukė su palyda. Visi elfai priklaupė. Visi, išskyrus vieną.
-Faja, klaupkis, -timptelėjo žemyn už skverno draugas.
-Kodėl? Ji juk mano draugė. Jei atsiklaupsiu kas ją gins nuo kvailų bernų? – pasipiktino Tamsos elfė.
Ir čia momentaliai prie jos prišoko vienas iš šviesos elfės palydos sargų. Jis stipriai smogė elfei į paširdžius, kad ši net suklupo ir ištryško ašaros.
-Aš vis tiek tave saugosiu...


*Krūptelėjo ir apsidairė. Tas pats sraigtasparnis..*

*Pajutusi salia staigiai suspurdejusia Elfe, atsisuko.
-Viskas gerai?
*Nustebusi paklause pamaciusi Elfes sohiruota israiska, kuri greit dingo.
-Blogas sapnas?
*Nusisypso Elfei..

* Sedi isitaises lektuve ir megaujas skrydziu ir truputi susirupines ziuri i Elfe su Madlax..

-Aš nemiegojau
*Pyktelėjusi ji atsakė Madlax, tada pasižiūrėjo į vaikinus ir nusuko žvilgsnį pro Madlax langą*

*Sraigtasparnis nutūpė ant vieno iš dangoraižių stogo ir iš karto jį apsupo kostiumuoti vyrukai*
-Kaip jie mane nervina...
*paniekinančiai sukuždėjo žilaplaukis vaikinas. Jis išlipo laukan, rankos mostu sustabdė prie jo bėgantį vyrą, atidarė keleivių dureles ir nutaisė kuo malonesnę veido išraišką*
-Atvykom, ponai ir ponios. Tikiuosi kelionė neprailgo
*Tuo metu juodaplaukis jau spėjo persimesti keliais žodžiais su kostiumuotais vyriškiais ir jie nepatenkinti išėjo nuo stogo.
Nusileidę porą aukštų, keliautajai ir broliai užėjo į šviesų ir erdvų kambarį
*
-Prisėskit...
*Pasiūlė juodaplaukis, o žilaplaukis dar pridūrė:
-Gal pageidausite ko išgerti?

- Sumaisykite viena martinio prasom - nusisypsojo Loc'as netverdamas dziaugsmu nes visai nesitikejo tokio pasiulymo.. Isidrebe ant sofos pasiremes ant atloso ir eme ziureti i zidini*

*Besidairydama iejo i kambari. Apejo kambari apziurinedama. Tada atsiseda ant fotelio, atlosia galva atgal ir kuri laika ziuri i lubas. Sunkiai atsidusta ir nuleidzia galva. Is savo svarkelio issitraukia parudusi nuo senumo lapa, kuris buvo isplestas is senos knygos.
Lape buvo kazkas parasyta, bet tai buvo senovine kalba, kuria zino vos keli zmones pasaulyje. Su alkunem pasireme sau i kelius, viena ranka buvo nuleista, kita laike lapa.
Madlax ziurejo i ta lapa, lyg suprastu, kas jame parasyta. Ne is sio ne is to ji be garso istare du zodzius.
-Elda Taluta..
*Madlax vis dar ziurejo i lapa. Jos akyse kazkas pasikeite. Ji pradejo giliau ir reciau kvepuot. Ranka laikiusi lapa pradejo atsipalaiduot. Bet staiga Madlax atgavo samone ir sugriebe beveik bekrentanti lapa. Kvepavimas grizo i savo normalu ritma, o akys atrode vel taip pat, kaip ir visada. Dar kelias minutes paziurejusi i lapa, Madlax papurte galva ir isikiso ji atgal i kisene. Ji atsireme i fotelio atlosa, vel atlenke galva atgal ir ziurejo i lubas.
Vaizdas pradejo lietis, o akyse pradejo kauptis asaros. Pati nesuprasdama Madlax kas darosi nuleido galva ir nusibrauke asaras. Keistas jausmas apeme. Dar tokio ji nebuvo jautusi.
Lauke jau buvo suteme. Madlax priejo prie lango ir ziurejo i zvaigzdeta dangu. Pries pat jos akis, danguje nukrito zvaigzde.
-Krentanti zvaigzde..
*Tyliai sumurmejo ji.
-Kazkas mire....?

-Nesamonė..
*Sumurmėjo juodaplaukis vyras*
-Nukritusi žvaigždė nereiškia mirties. Tai paprasčiausia astrologija
*Jis kalbėdamas įteikė Loc'ui martinio taurę bei nuėjo taip pat prie lango.
Netrukus į kambarį buvo įnešta didelė skrynia

-Čia jums. O dabar nešdinkitės. Brolis jus nuskraidins kur jums reikia

*Madlax nustebusi paziurejo i vaikina.
-Na, gal tai tik paistalai.. niekada nesidomejau tokiais dalykais, tiesiog.....
*Nuleido galva.
-....nieko..
*Dar karta zvilgtelejo pro langa ir nusisuko. "Jie juk visi mirsta.. ir taip visada.." Pamaciusi skrynia priejo, pritupe prie jos.
-Kas joje yra?
*Paklause vaikino.

*Juodaplaukis vyras atsisuko į Madlax*
-pasagos...
*Žilaplaukis pasižiūrėjo į Loc'ą ir Oshi.*
-Na gi, vyrai, čiumpam šitą dėžę ir tempiam į malūnsparnį

*Kol vaikinai tempe skrynia i malunsparni, Madlax su Elfe pirmos nuejo ir uzsieme vietas. "i miska ir atgal i Valhalla.." pagalvojo Madlax..

*Kelionė atgal į mišką neprailgo.
Vaikinas visiems pasiūlė atsiremti į medžius, o prie dar vieno pristūmė skrynią.
Medžiai užsiliepsnojo nedeginančia liepsna ir jai išsisklaidžius keliautojų nebebuvo*




END OF GAME