Užduotis Nr. 25.5

Jos veido išraiška nepasikeitė išvydus naują, rodos daug stipresnį ir galingesnį už pastarąjį, Orką. Net nepasikeitė pradėjus jas tyrinėti vietiniams. Tarsi jausdama jam pagarbą nusilenkė sveikindamasi. Buvo keista girdėti, kad tokie vyrai, kariai, mažiau žinos apie jos kolegas - karius. Klusniai linktelėjo po nurodymo ir paėmusi Akaru už rankos nusivedė ją link nurodyto namelio.
-Keista...
Kiek atokiau nuėjusi tyliai tarstelėjo. Gal tai tik pirmas įspūdis, bet atrodė, kad moterys yra atskirtos ar uždarytos. Spūstelėjo mergaitės ranką labiau, kad ji būtu pasiruošusi netikėtumams. Priėjusi prie durų kelis kartus stuktelėjo su ranka.

Jokio atsako nebuvo, bet jutosi, kad viduje kažkas yra. Girdėjosi kilnojami puodai, sunkūs žingsniai, šnekos.

Atsisukusi į Akarų trūktelėjo pečiais ir nuleidusi rankeną stumtelėjo duris atsargiai iškišdama galvą.

Viduje sukinėjosi prie pečiaus pora stambių orkių. Jos tik atsisuko pasižiūrėti kas užėjo ir vėl nusisuko. Dar po kelių prie puodų atliktų judesių, viena moteriškaitė, besišluostydamasi rankas į prijuostę patraukė link durų.
-Kas nors nutiko, vaikeliai?
Tokiu senutės susirūpinusiu balsu pasiteiravo. Ir lyg tyčia su tais žodžiais Akaruma nualpo. Moteris kaip mat pakėlė mergaitę ant rankų.
-Užeik. Neleisk vėjo į vidų
Dabar jau piktesnis balsas skambėjo orkės žodžiuose. Ji nusinešė mergaitę į kitą kambarį už didžiulės krosnies. Tuoj po to, prie Niches priėjo kita besisukiojusi moteriškaitė ir atkišo merginai garuojančio gėrimo puoduką.
-Netinkamas oras pas mus, a? Ar tiesiog šalčio nepakeliate?
Tai nelabai skambėjo kaip klausimas. Labiau fakto konstatavimas.

Išplėtė akis išvydusi tokį sujudimą ir faktas, kad žiauriai suklydo, galvodama, kad čia yra uždarytos. Pradėjus artėti vienai iš Orkių greitai išsitiesė atsitraukdama atgal. Net nepastebėjo, kai Akaru spėjo nualpti, tik matė jos nunešama kūną. Norėjo sustabdyti Orkę, bet vaizdą užstojo kita. Pažvelgė pasimetusiomis akimis į siūlomą gėrimą. Jai dabar rūpėjo tik mergaitės padėtis. Bet nesinorėjo pulti tokiai į akis. Paklusniai linktelėjo galvą ir paėmusi gėrimą užėjo į vidų.
-Kažin, kada tai mane paveiks?
Nusišypsojusi žvilgtelėjo link krosnies ir vėl grįždama prie temos atsisuko į Orkę.
-Mes iš Valhallos, atvykome čia išsiaiškinti, kur mūsų kariai dingę. Kaip supratau, dėl to gali būti kaltas ir oras, klimatas. Bet kas jiems iš tikrųjų nutikę? Kiek jie nukeliavę?
Susimasčiusi pažvelgė į savo garuojanti puodelį.

Orkė grįžo prie puodų, nes pro jų kraštus pradėjo bėgti vanduo. Bešokinėdama aplink ir tvarkydama kas vyksta, pradėjo kalbėti:
-Gal ir tave tas ištiks, nes jau antra tokia laiba mergytė nualpo. Pirma net negrįžo iš komos... et, velnias... neaišku kas čia darosi, nes kiti jūsiškiai juk puikiai išsilaiko ir dar pasišakoti sugeba... o tu sėskis, nestovėk...
Atsisuko moteriškė į Nichę ir priėjo arčiau. Nužvelgė ją nuo galvos iki kojų ir atgal tiriamu žvilgsniu.
-Gal tikrai oras laiboms mergiotėms netinkamas?
Ji pasikasė smakrą ir jau ketino kažką dar sakyti, bet kaip tik pro duris su trenksmais įėjo pora orkų. Jie nešė kažką maždaug vyro ūgio susuktą į kailius.
-O, barzdoti nykštukai, dar? -Pakraupusi išsprogdino akis orkė. -Neškit tą žmogystą už krosnies. Marta pasirūpins
Orkai nunešė nešulį ten kur ankstesnė orkė nuėjo, o moteriškaitė įsmeigė griežtą žvilgsnį į tuoj po jų įžengiantį žmogų bei susidėjo rankas ant klubų.
-iš kur tu juos trauki?
Vyras uždarė paskui save duris, nusiėmė pirštines ir kailinę apykalę

Spoiler:

Jis tiesiu taikymu nukeliavo prie puodų. Kilnodamas dangčius žvalgėsi po jų turinį.
-Saulytę, na tik nepyk. Netyčia oloje radom sušalusį. Jau esu jį matęs, tai paėmėm. O kaip mergina, neatsigavo?
Su tuo klausimu atsisuko į orkę ir tik dabar už jos išvydo svečią. Akimirksnį galima buvo išvysti jį nustebusį, bet netruko prisitrinti prie Nichės ir net siurbtelėti iš jos puoduko.
-Na na. Ir ką čia veikia žmonių mergužėlė? Jei šalta, galime pasišildyti mano kambaryje
Jo veidas buvo visai prie pat merginos veido.

Dėl savęs nesirūpino, tik išgirdus apie kitą veikėją krūptelėjo. Vėl susimastė, net nepastebėdama, kaip Orkė priartėjo. Staiga durims atsivėrus ir išsiveržus Orkams grįžo į realybe. Stovėdama tyliai stengėsi mandagiai netrukdyti pokalbiui. Tik pasirodžius neįprastam veikėjui nesugebėjo nuo jo nenuleisti akių. Net priartėjus į jį žvelgė, kaip į naujai gautą tyrimo objektą ar žaislą. Pradėjo spindėti jos akys ir jam labiau priartėjus net nepajuto, kaip iš rankų išsprūdo puodelis. Tik pradėjo aplink jį vaikščioti ir tūpčioti bandydama ištirti kas čia per veikėjas. Ant galo net paėmė į savo rankas jo pakabuką. Tik stebuklingu būdu sugebėjo atsipeikėti. Išraudo, dėl savo gėdingo poelgio ir žengė žingsnį atgal nuleisdama galvą.
-Labai atsiprašau, smalsumas...
Žodį "smalsumas" kiek tyliau ištarė. Pakėlusi galvą į vyrą vos laikėsi, vėl nepasiduodama savo ydoms.
-Mes atvykom iš Valhallos, norėdami sužinoti, kodėl mūsų kariai dar negrįžta.

Frau buvo pratęs prie merginų dėmesio ir prie to, kad dauguma nurausta vien jį išvydusios. Bet dabar jis sustingo. Pasimetęs tik akimis stebėjo keistą merginos elgesį. Jautėsi kaip eksponatas, kad net nesureagavo į po kojomis nukritusį puoduką. Orkė šyptelėjusi nuėjo į kitą kambarį pasižiūrėti kaip ten reikalai.
Pagaliau prakalbus Nichei, vyras papurtė galvą, grįždamas iš tokio keisto sastingio.
-Mums irgi idomu kodėl kai kurie atkeliavę iš jūsų Valhallos čia patenka į komą. Atrodo visi gyvi sutvėrimai vienodi gi
Užsikretė Frau merginos tyrinėjimu, tai dabar pats bandė perprasti kas per keistas sutvėrimas prieš jį stovi. Galiausiai šyptelėjo, pavėlė ranka sau plaukus ir tos pačios rankos delnu atsirėmė į sieną, visai šalia Niches.
-O gal ir tu pasiliksi?

Nustebusi pažvelgė į jo akis suvokus viena dalyką.
-Taip, jei nepaskubėsiu.
Sugriebė jam už pečių. Niche veidas buvo rimtas ir kiek baimingas.
-Mums reikia jūsų pagalbos ir kuo greičiau, jei nenorit į Valhalla tempti dar vieno papildomo kūno.

Frau niekaip negalėjo perprasti Niches elgesio. Pirmą kartą mergina prieš jį taip elgėsi. Linktelėjo galva
-Matyt tikrai per ilgai jums čia negalima užsibūti. Surinksiu vyrus, kad padėtų nunešti kūnus link jūsų pasiėmimo vietos.
Jis užmetė savo kailinį apsiaustą merginai ant galvos.


Akaruma gulėjo ant krūvos kailių. Kambaryje buvo šilta. Gal net tvanku.
Tolėliau nuo jos prie kito gulto plušėjo stambi orkė ir karštu vandeniu plovė vaikino kūną. Dar kita moteriškė sukinėjosi aplink ant kito gulto gulinčią mergaitę.

Išgirdus iš jo atsakymą patenkinta nusišypsojo. Užmestus kailius ant galvos šiek tiek kilstelėjo nuo akių, kad matytu, kas toliau vyks. Pagaliau viskas dėliojasi į vietas. Nors norėjosi pasilikti ir išsiaiškinti ar jos teorija teisinga.

Akaru labai lėtai, nesukeldama nei garso ,atsisėdo ir nužvelgė visą kambarį.- Atsiprašau..- Tyliu savo balsu pasakė, nors Orkė turėjo ją girdėti.- Gal galite pasakyti kur aš?- Pridūrė ir dar kartą nužvelgė viską. Labai įdomu buvo, kur ji yra.

Pagaliau Frau išvydo meilesnį veiduką, išlindusį iš po jo apsiausto, kad net kuriam laikui liko paraližuotas.
-O gal tikrai pasiliksi? M?
Jis pasilenkė arčiau to mielo veiduko, nenorėdamas niekur nuo jos trauktis.

-Tu Rarns stovykloje - sumurmėjo moteriškė smalsiai mergytei. Ji aiškiai džiūgavo atsigavusia Akaru ir iš karto padavė jai atsigerti.
-Kaip jautiesi? Nieko neskauda?

Niche sumirksėjo akelėmis priartėjus vaikino veidui. Iš čia galėjo ir įsistebėti į jo akis "toks paprastas, bet kartu ne...". Nekaltai šyptelėjo bandydama vėl grįžti prie reikalų.
-Tikrai norėčiau, kitokiomis sąlygomis neatsisakyčiau Jūsų pasiūlymo, tačiau...
Trūktelėjo pečiais ir žvilgtelėjo, kur buvo nunešta be sąmonės jos partnere.
-Tikrai turiu paskubėti.

Akaru mielai nusišypsojo paimdama vandenį ir linktelėjo.
- Ačiū.
Atsigėrė šiek tiek to vandens ir padavė atgal.
- Ne, dabar viskas gerai.
Linktelėjo nusišypsodama ir kiek užsimerkė, kad sugebėtu suvaldyti savo vidų, kuris tiesiog veržėsi į lauką.
- Gal Galėčiau pasimatyti su savo partnere ar bent gryno oro įkvėpti?
Paklausė kiek tyliau ir atsimerkusi nužvelgė visą kambarį, kuriame ji buvo. Čia jai buvo tvanku, o tai Akaru tikrai nebuvo į naudą.

-Gerai. Supratau - Frau atsitraukė nuo Niches. - imsi tuos kominius, ar keliausi viena atgal?

Moteris trūktelėjo plačiais, galingais pečiais po mergaitės klausimo:
-Nežinau ar gerai tau būtų išeiti į gryną orą. Kažkaip jūs sunkiai tai pernešate. O tavo kolegė tai gretimame kambaryje už pečiaus.

Pridėjusi pirštą prie savo lūpų susimastė.
-Jei gali pagelbėti daugiau būtu gerai, kad paimtumėte tuos vyrus, o aš mergaite.

Akaru atsiduso ir užsimerkė.- Jeigu pasakysiu ką nors ne taip, tai labai atsiprašau..- pasakė jau kiek nuliūdusi, bet vis dėl to vis dar bijo pakilti ant kojų. Galvojo, kas tokio jai pasidarė, kad ji taip ir nesugebėjo išlikti normali.

-Gerai. Tuoj grįšiu
Frau linktelėjo ir išėjo lauk.

Jam išėjus pasuko galvą, kur turėjo būti jos partnerė. Neturėjo, ką daugiau daryti likusi viena, tad nusprendė nueiti pas ją ir pažiūrėti, kaip laikosi. Pakeliui išgirdusi balsus paspartino žingsnius. Atsidūrusi tarpduryje nustebusi žvelgė į jau atsigavusia ir sėdinčia Akaru. Pora žingsnių ir jau laikė mergaite savo glėbyje.
-Tau viskas gerai? Kaip jautiesi?
Ja atitraukusi apžiūrėjo nuo galvos lygi kojų. Niche atrodė susijaudinusi, nežinojo ar džiaugtis ar susirūpinti, nes viskas ne taip kaip tikėjosi.

Pamačiusi bendražygę kažkiek nudžiugo, bet išgirdusi jos klausymą tiesiog linktelėjo.- Man viskas gerai, nesijaudink.. Mane turbūt atjungė mano antroji pusė.. ji taip sugeba kai neleidžiu jai išlėkti į paviršių.- Nusišypsojo linktelėdama ir kiek atsistojusi apsisuko ratu.- Matai? Viskas man gerai, paeinu.- Linktelėjo dėdama žingsnį link draugės ir nusišypsojo.

Dar kartą įdėmiai nužiūrėjo bendražyge. Susimasčiusi nusisuko į šoną.
-Tad mano teorija, yra klaidinga...O mums reikia sužinoti, kodėl taip vyksta.
Staiga atsisuko į vieną iš moteriškų suimdama jai už rankų
-Ar galite pakviesti savo...tą,Angeliškos išvaizdos ? su kuriuo neseniai kalbėjausi?


[sor. užsisvajojusi ^.^"]

Akaru išsišiepė ir pasilenkė prie savo draugės.- Kažkas kažkam labai patiko.- Sukikeno.

Keistai pažvelgė į Akaru, apie patikimą, net nebuvo kalbos, tiesiog eilinis jos susižavėjimas, dėl eilinio smalsumo. Atsisuko atgal į moterį ir raginamai į ją pažvelgė, nes net nebežinojo, kiek turinti laiko.