Side quest - escort

Paleidus Niche susmuko ant žemes ir bandė atgauti kvapą. Kol priešininkas stovėjo pasimetęs Hakuren žvilgtelėjo į merginą, bet jau jos nebuvo vietoje. Teleportavusi už vaikino ir užsimojusi iš viršaus šaltu veidu kirto jam per likusi sparną.

The member 'Niche' has done the following action : Attack

'd20' :

Sparnas dar labiau įskilo ir vietomis net subyrėjo. Vyras dar labiau niršo. Jis spyrė Nichei

This dice is not existing.

Ir jos įkandin paleido zaiphon

This dice is not existing.

Nuo smūgių sekos ir jėgos parkritus Nichei ant žemes, Hakuren paleido į vaikino sparną Zaiphon.

The member 'Niche' has done the following action : Attack

'd20' :

Įniršęs vyras sugebėjo išsilenkti su zaiphon, bet dabar persisuko į savo naują užpuoliką ir zaiphon paleido į Hakuren.

This dice is not existing.

Nespėjęs išvengti Zaiphon gerokai nusvilo ranką, atsitraukė nuo priešininko, bandydamas laimėti sau laiko ir atsigauti, prisimerkęs iš skausmo žvilgtelėjo į vis dar begulinčia Niche. Suprato, kad merginą gerokai partrenkęs smūgis, kažin ar greitai gražins į realybę-gyvenimą. Tačiau netrukus išvydo, kaip ji pakėlusi ranką mostelėjo jo link, akimirką lyg ir rodėsi, kad ji kažką sumurmėjo sau po nosimi. Išgirdo ore šiurpiai pažįstama garsą-švilpimą, "strėles" vos spėjęs pagalvoti pamatė, kaip iš niekur atsiradusios į vaikino sparną susmigo porą strėlių. Susivokęs sveikąją ranka paleido vieną iš savo Zaiphon taipogi į sparną nepamiršdamas savo tikslo.

The member 'Niche' has done the following action : Attack

#1 'Tradicinis' :

#1 Result :


--------------------------------

#2 'd20' :

Sparnas sutrupėjo į daugybę mažų detalių ir išsisklaidė ore. Tuo tarpu vyras, netekęs sparnų, krito be sąmonės ant žemės.

Subyrėjus sparnams išnyko ir merginos strėles, visai tai išvydusi su palengvėjimu atsiduso ir šyptelėjo. Tik susmukus vaikinukui sunerimo ir bandė pakilti neskubėdama, kad galėtu jam padėti. Hakuren priėjęs prie vaikino patikrino jo gyvybines funkcijas.

[nu nu.. bet tai jau gali neberašyti už Hakuren ]

Apžiūrėjęs vyrą, Hakuren su palengvėjimu nusišypsojo.
-Jam viskas gerai..
Jis pasisuko į Nichę
-Reikės jį nunešti pas seseris... bet pirmiau aplopykime tave
Vaikinas priėjo prie Nichės bei paėmė ją už rankos. Kitoje rankoje pas jį atsirado raudonas zaiphon ir jį pridėjo prie merginos žaizdos.

Tvirtai atsistojusi ant kojų, susirūpinusi nužvelgė gulinti asmenį, tik po Hakuren žodžiu sugebėjo nusišypsoti. Atsisuko į kolegą, kai jis paėmė jai už rankos, nustebusi sumirksėjo akelėmis, nes pats rodėsi ne ką geresnės būkles, tačiau tik šyptelėjo ir žvilgsnis vėl grįžo prie buvusio oponento, taip leisdamasi gydoma. Tarsi supratingai linktelėjo galvą.
-Taip, taip, prireiks jėgų jį patempti.

Kovos garsai į sodą sukvietė kelis kunigus ir jie akimirkai net sustingo iš nuostabos nuo matomo vaizdo. Tačiau greit atsitokėję paėmė nukentėjusį vyrą ir jį išnešė. Likęs vienintelis kunigas priėjo prie jaunuolių.

Spoiler:

Jis nusilenkė Nichei
-Dėkoju, kad pasirūpinote jo saugia kelione
Tada uždėjo ranką Hakuren ant peties:
-Eime, laikas tau rimtai pasiruošti egzaminui.
Hakuren tik spėjo kaltai šyptelėti Nichei ir buvo išvestas iš sodo.

Baigus gydyti žaizdą džiaugsmingai pažvelgė į savo ranką iškeldama ją priešais save. Jau norėjo klausti kaip vaikinukui tai pavyko, bet netikėtai prie jų pristojo dar vienas angeliško išvaizdos tipas. Mandagiai nusišypsojo, kaip suprato vyresnybei ir taip pat nusilenkė. Išsitiesusi akies krašteliu pastebėjo, kaip iš niekur atsiradę, taip pat apsirengę asmenys, išsinešė vyriški. "Kur jie buvo anksčiau" spėjus pagalvoti, nepastebėjo, kaip greitai išsivedė Hakuren. Apstulbusi ar šokiruota juos palydėjo žvilgsniu
-Pa..palaukit...
Spėjo pagauti tik Hakuren šypsnį ir atsakė tuo pačių, tačiau nusisukusi susigraudino ir ranka nusivalė nuo akių ašarą "Net padoriai atsisveikint neleido". Suspaudė kumščius ir apsidairiusi susirado keliuką iš kur atėję, pradėjus eiti pagalvojo, kad neatsimena, kur pradanginusi Vahallos žirgą. Visa susigėdusi ir išraudusi sustojo ir pasimetusi apsidairė. Pamačiusi praeinanti paprasta pilieti pribėgo prie jo ir draugiškai nusišypsojo
-Atsiprašau...Nežinot kur laikomi čia žirgai? Matot viena mano nusitempė...

Vyriškis susimėtė ir dėl to apsidairė ieškodamas pas ką nukreipti merginą.
-Nicheee!
Iš bažnyčios pusės bėgo link Nichės Hakuren. Pribėgęs jis pasirėmė rankomis į kelius ir giliai gaudė kvapą.
-Atsiprašau, kad taip...

Išgirdusi pažįstama balsą atsisuko ir nustebusi žvelgė į padususi vaikinuką
-Hakuren!
Apsidžiaugusi iškart apkabino vaikiną
-O jau maniau, kad tave tas dėde jau su visam išsivedė
Vis dar nepaleido Hakuren nors ir prakalbus pradėjo riedėti ašaros
-Net neleido atsisveikint
Bandydama save nuraminti ar nenorėdama rodyti ašarų bandė giliau ikvėpti

-Atsiprašau atsiprašau
Hakuren uždėjo Nichei ant galvos ranką ir kelis kartus perbraukė per plaukus, ramindamas merginą.
-Kastoriui atsirado neatidėliotini reikalai, tai dar turiu laiko su tavimi tinkamai atsisveikinti...
Jis truputį patylėjo.
-Gaila, bet manau mes daugiau niekada... nori, kol turiu laiko parodysiu kaip gydyti su zaiphonu?
Pakeitė temą, neišsakęs savo pirmos minties.

Pajutusi vaikino glostymą atsiduso. Atsitraukusi bandė nusišypsoti ir valytis ašaras, taip save ramindama. Supratusi, kad gali jie nebe susitikti vėl pradėjo graudintis, tačiau Hakuren greitai pakeitus temą - į galimybę išmokti kažko naujo, sukluso. Kaip mažas vaikas su užsidegimu pažvelgė į jį ir linktelėjo galvą.

Stebėdamas Nichę Hakuren keistai susiraukė.
-O tu tikrai už mane vyresnė?
Šyptelėjo ir paėmė jos ranką už riešo, delnu į viršų.

Šyptelėjusi mirktelėjo jam akį ir paklusniai leidosi jam.

Hakuren dar plačiau nusišypsojo.
-Žiūrėk
Jis iškėlė ranką virš Nichės delno ir tame tarpe pasirodė raudonas zaiphon. Pamažu, atsargiai suglaudė jų delnus. Mergina tuo metu turėjo pajusti rankoje šilumą ir ją užliejančią svetimą energiją.
-Kada nori gydyti, tiesiog savo energiją, kaip ir kovojant, suformuoji į zaiphon ir ją "įlydai" į žaizdą. Tavo energija ir geri norai padeda greičiau gyti ir suteikia daugiau stiprybės. Supratai?

Stovėjo kaip įbesta stebėdama visą procesą. Tik kai į jos delną pradėjo lysti zaiphon, šiek tiek atitraukė ir giliau įkvėpė. Pajutusi šilumą atlyžo ir paraudo. Išklausiusi Hakuren pradėjo krapštyti savo delną "Na ir magiją...". Žvilgtelėjusi į jaunuolį šyptelėjo, nes suprato, kad tai jau viskas. Nors galėjo išsisukti ir pakamantinėti dar, tačiau ir paskutinis kvailys būtu viską supratęs kaip atliekamas šis Zaiphon.
-Gal parodytum kur laikomi žirgai?
Pagalvojusi, kad dar yra šansas pasibūti ilgiau su draugu, kiek pralinksmėjo ir nusišypsojo.

Hakuren po tokio klausimo kiek apsiniaukė veidas. Jis puikiai suprato, kad kad ir kaip temps laiką, išsiskirimas neišvengiamas.
-Eime, parodysiu
Paėmęs Nichę už rankos, neskubiu žingsniu nusivedė ją į arklides ir sustojo prie merginos žirgo. Glostydamas jo snukį, su menka šypsenėle pasisuko į Niche:
-Sėkmingo kelio...

Pastebėjusi, kad po klausimo pasikeitė vaikino išraiška, nekaltai šyptelėjo. Leidosi tempiama, buvo net visai smagu, nes dažniausiai ji įpratusi, ką nors griebti už rankos pati. Išvydusi Valhallos žirgą su palengvėjimu atsikvėpė ir nusišypsojo "Hakuren jau labai derą prie jo...Gal jį pagrobti?". Papurčiusi galvą dar kelias minutes tyloje žiūrėjo į vaikiną. Pajudėjusi iš vietos atsirado priešais jį ir apkabino.
-Iki kito karto.
Tarusi atsitraukė ir užsiropštė ant žirgo. Atsisukusi nusišypsojo ir mirktelėjo jam akį ir netrukus paraginusi žirgą pradėjo joti išėjimo link.

Hakuren pasimetė, po Niches šilto apkabinimo, o jai išjojant pamojavo ir nuėjo savo reikalais
Žirgas lengvai pats rado išėjimą. Netrukus jis jau lėkė greitai, pakildamas į debesis ir išnyko.

END OF GAME