Side quest - escort

Nichę baltas žirgas atnešė į Žemę. Kurį laiką jie dar keliavo debesimis kol galiausiai nusileido prie nedidukės medinės bažnyčios. Prie jos ant žolės sėdėjo vaikinas. Jis kiek neramiai dairėsi aplinkui.

(75Lp)

Sumirksėjo akelėmis išvydusi tokį vaikiną, "tarsi angelas būtu nužengęs iš dangaus". Nušokusi nuo žirgo išsitraukė nuotrauką, nors jau buvo tuo tikra vis tiek į ją žvilgtelėjo ir vėl įsidėjo atgal. Priėjo tempdamasi paskui žirgą.
-Haku?
Šiek tiek linktelėjo link jo, nusišypsojo ir mostelėjo ranka.
-Aš Niche, mane siuntė tavo brolis Ren, kad tave palydėčiau.

Išgirdęs savo vardą vaikinas užvertė galvą į Nichę. Susiraukė bežiūrėdamas į merginą. Atsistojo ir tipo nusivalė rūbus nuo žemės dulkių.
-Hakuren.
Jis pataisė Nichę.
-Ren tiesiog nemėgsta ištarti mano pilno vardo. Kodėl tave atsiuntė?

-Atsiprašau, Hakuren...
Šyptelėjo ir bandė paaiškinti situacija.
-Na, vaikinas buvo iškviestas į labai svarbią užduotį, nors ir bandė atsisakyti ir vietoj jo bučiau mielai pasišovusi aš, bet buvo paaiškinta, kad esu tokiems dalykams per silpna, o jis tinkamas.

Hakuren nudelbė akis žemyn ir šiek tiek šyptelėjo.
-Tai... net nežinau... jis įstūmė į tokią kvailą situaciją. Aš tiesiog norėjau pamatyti savo brolį. Manęs nereikia lydėti.

Bandė pagauti jo žvilgsni šiek tiek labiau pasilenkdama ir nusišypsojo
-Sakė, kad grįš pamatyti savo broliuką kuo greičiau. O palyda, kad iki tol būtu užtikrintas saugumas. Matyti kad labai jam rūpi.
Išsitiesė ir išdidžiai nužvelgė lygumą
-Na tai į katrą pusę?

-Man jau šešioliką. Ir nemanau, kad bent kiek vyresnė tu
Pasipiktinęs Hakuren net įsmeigė griežtą žvilgsnį į Nichę. Bet greitai nuleido akis ir ištiesė ranką.
-Ten...

Šiek tiek raustelėjo nuo tokių vaikino žodžių
-Na...man...
Pakėlė akis į dangų
-Seniai nebeskaičiuoju ir nešvenčiau...Tai net nežinau...Turbūt esi teisus...
Šyptelėjusi laisvąją ranka pasitrynė sprandą. Žvilgtelėjo į savo balčių
-Turi tokį?

Hakuren pažiūrėjo į Nichę, nes nesuprato jos klausimo. Nusekė jos žvilgsnį.
-Ne...

Kilstelėjo antakį
-Na...tada šok ant jo.
Išsišiepė
-Gausi rodyti kelią.

Vaikino skruostuose šmėstelėjo raudonis.
-Aš galiu eiti šalia

Pagalvojusi žvelgė į žirgą
-Bet nebus taip greitai...
Žvilgtelėjo į vaikiną
-Nagi lipk.

Hakuren atsiduso ir lengvu šuoliu atsidūrė ant žirgo. Pasilenkė link Nichės ir ištiesė jai ranką.

Apsidžiaugė, kad vaikinukas suprato jos mintį. Čiupo už jo alkūnes ir atsisėdo už jo nugaros. Persimete vadeles, kad būtu geriau jas laikyti. Paragino žirgą jotį.
-Laikykis.

-Em.. ne paprasčiau būtų jei man duotum vadeles?
Hakuren žiūrėjo į priekį ir buvo įsikabinęs žirgui į karčius.

Nusišypsojo ir padavė jam vadeles, pati apsikabindama jį per liemenį
-Na rodyk kelią.

Hakuren kūnu perbėgo šiurpuliukai kada Niche jį apsikabino. Giliai įkvėpė oro mėgindamas apsipalaiduoti ir paragino žirgą į priekį.

Pradėjus joti, kelias minutes tylėjo, nes smalsumo vedama žvilgsniu narstė jo aprangą.
-Kodėl nusprendei tapti kunigu?

Niche galėjo pajusti kaip jis trūktelėjo pečiais.
-Patinka rūpintis žmonėmis, juos išklausyti... ir matyti jų nušvitusius veidus...

Atsiduso ir pažvelgė į dangų
-Ir kaip tu tai ištveri?
Nusišypsojo
-Džiaugiuosi, kad dar yra tokių kurie žino kuo nori būti

Vaikinas šyptelėjo.
-Tai daug paprasčiau nei ką jūs darote su Ren... ir ... kaip čia pasakius... maloniau turbūt

Šyptelėjo sau prisiminus, kiek monstrų ir žmonių teko nužudyti ar bent teko matyti jų žūti.
-Aš labai nusidėjus...
Bandė pajuokauti.

Hakuren sustabdė žirgą ir persisuko į Nichę.
-Nori, kad išklausyčiau tavo nuodėmes?

Nustebo, kai sustojo žirgas, bet užklausta vaikino nusijuokė
-Ne, ačiū...Stengiuosi susitvarkyti pati.

Hakuren iš pradžių žiūrėjo į Nichę rimtai, bet po to nusijuokė.
-Visi jūs tokie...
Netikėtai prie jaunuolių priėjo susirietęs senukas. Jis buvo apsigaubęs juodu apsiaustu ir net ant veido užsitraukęs gaubtuvą.
-Atleiskit, vaikeliai, ar galėtumėte man skirti laiko?
Hakuren iš karto sukluso ir net nušoko nuo žirgo, kuris šiuo metu neramiai pradėjo blaškytis. Jie pradėjo kalbėtis.