Užduotis Nr. 25

-Hm..
Susimąstė vaikinas.
-Na gerai, galite grįžti pas savo vadą.
Pasakė Loc'as. Netrukus ant jo nugaros atsirado sparnai, ir jis užskrido ant kanijono viršaus ir ėmė eiti palei jo kraštą. Apačioje vingiavo kelias. Taip vaikinas galėjo matyti, kas dedasi apačioje ir, reikalui atsiradus, greitai pasislėpti.

Orkai pasišalino.
Loc'ui kol kas nieko išskirtinio nesimatė. Tik sniegas ir vingiuotas kelias tarp kalnų.

Loc'as ėjo toliau ir žvalgėsi. Jis siekė Mėmelio stovyklą ir pats likti nepastebėtas.

[Nelabai supratau xD ]

Loc'as kad ir kaip žvalgėsi, bet stovyklos iš tokio aukščio niekur nesimatė.

[Nu krc]
Loc'as nusklende nuo slaito ir skrido virs kelio, toliau besizvalgydamas.

Po kažkiek Loc'o sparnų mostų, vieno kalno papėdėje pasimatė ola.

Loc'as nusileido ant šlaito, keliasdešimt metrų nuo įėjimo į olą. Iš čia puikiai matėsi, kas įeis ar išeis. Vaikinas nusprendė pažaisti:
-Mėmeli..
Vaikinas susitelkė ir mintyse ištarė šį vardą. Kiekviena mąstanti būtybė, esanti kilometro spinduliu nuo Loc'o turėjo išgirsti šį vardą savo galvoje. Jei kas į jį atsilieps savo mintyse - Loc'as išgirs.

Į Loc'o žodžius nebuvo jokio atsakymo, bet iš olos išlindo du orkai ir idėmiai dairėsi.

-Išveskit savo vadą..
Išgirdo du orkai balsą savo galvose. Keista, bet giliai savyje jie jautė norą paklusti.

[ar tikrai? xD]

Orkai kvaili padarai, todėl tik susižvalgė vienas į kitą nesuprasdami ko iš jų nori.
-Pats eik ir atsivesk
Šūktelėjo vienas kitam.



Tuo metu speigo ir šalčio alinamoje šalyje atsirado Markus su Odino šuniu. Šis iš karto pradėjo uosti orą.

[Nu kaip ir bandziau panaudot savo telepatic powers, kurias tuoj aprasysiu, bet siaip joa, jie buki ]
Vaikinas neskubedamas priejo prie orku.
-Gera diena.
Pamojo vaikinas kariams.
- Saltoka, ar ne?

Vienas iš karto atstatė kirvį link vaikino kaklo.
-Nyk iš čia kol dar gyvas - Užriaumojo kitas

Loc'as atstate rankas.
- Ei, ei.. Gal jau pamirsot sutarti, pasirasyta su zmonemis? Taremes nebekovot..
Syptelejo vaikinas.
- Klausykit, gal pazystat toki Memeli?
Lyg tarp kitko paklause vaikinas.
- Girdejau, jis cia tvarka daro..

-Mes tos sutarties nepasirašinėjom.
-Su ja sutiko tik tas šuo Kryliah
Niurzgėjo orkai. Išgirdę vadovo vardą pritilo.
-Kokie tavo reikalai su juo?

-Na sunie, rodyk kelia.
Pasake vaikinas ir lauke kol ji ves suo*

Šuo aptiko sunkiai jaučiamą Loc'o kvapą. Jis trumpai žvilgtelėjo į vyrą ir pradėjo bėgti reikiama kryptimi.

Vaikinas nuseke ispaskos.

Nepustė, todėl keliauti nebuvo sunku ir netrukus Markus su šuniu priekyje pasiekė tą patį kanjoną tarp dviejų kalnų, kuriame buvo sukilėlių stovykla. Dar kiek paėjus jau girdėjosi ir Loc'o bei dviejų orkų balsų aidas.

-Saunuolis, suneke.
Pasake vaikinas ir nuejo link balsu.

Šuo tuo tarpu atsiliko Markus už nugaros.

Vaikinas priejo prie orku i loc ir pasake:
-Sveiki visi

-Tai vat del tos sutarties ir noriu pasisneketi.
Syptelejo Loc'as.
-Manau, kad galiu padeti jusu bosui. As galiu padaryti taip, kad ta sutartis neturetu jokios galios ir Memelis gales elgtis kaip tinkamas.. Tai nuvesit pas ji? Galit mane nuginkluoti.
Pasake vaikinas ir iskele rankas. Tuo tarpu pasirode nepazystamas vaikinas.
-Ko tau cia reikia?
Paklause ji Loc'as.
-Ne zodzio apie Odina, nes krisi vietoj.
Isgirdo vaikinas grasinima savo mintyse.

Vaikinas paziurejo i Loc. Nieko nepasake. Tik liudnai papurte galva ir pradejo dairytis suns.

Šuo laikėsi Markus už nugaros ir tyliai urzgė šiepdamas nasrus į orkus.
Orkai jau kiek buvo aprimę po Loc'o kalbos ir netgi sutiko nuvesti pas Memelį, bet pasirodžius dar vienam žmogui beprasidedantis draugiškumas kaip mat išgaravo.
-Šunys!
Kaip vienas jie sušvokštė per dantis ir puolė.
Vienas kirto kirviu Loc'ui

This dice is not existing.

Kitas puolė Markus

This dice is not existing.

Vaikinas puole su kardu viena orka.