Užduotis Nr. 25

Loc'as, su ugnimi ir kailiniais ant pečių, atsirado per pačią Freezos žiemą.
Žiaurus speigas ir iki kaulų prasiveržiantis vėjas. Po kojomis nuo šalčio traškėjo sniegas, o saulė akinančiai spigino.

Loc'as apžiūrėjo kailnius, gulinčius ant jo pečių. Vaikinas atrodė patenkintas, tačiau staiga papūtė toks stiprus vėjas, kad vaikinui teko pasistengti, norint išsilaikyti ant kojų.
-Žiema Freezoje..
Vaikinas šiltai užsisagstė kailinius ir pasistatė apykaklę. Priekyje, iš po pustomo sniego kartais išryškėdavo kažkokie kontūrai. Vaikinas prieš vėją sunkiai nupėdino ta kryptimi. Išryškėjo nedidelio namo griūvėsiai. Vaikinas pasinaudojo jais kaip užuoveja. Sėdėjo kampe, kur nepučia vėjas ir laukė, kol audra kiek aprims, nes tokiu oru susiorientuot buvo itin sunku.


Po geros valandos vėjas nurimo. Tik lengvai snigo. Ant Loc'o nugaros sužibėjo balti sparnai ir šis pakilo gan aukštai į dangų. Norėjo geriau apžvelgti teritoriją, gal iš viršaus pamatys stovyklą, kur ankščiau vyko derybos. Vaikinas po truputį sklendė link priekyje buvusių kalnų.

Ankstesnės stovyklos nesimatė. Toje vietoje tik baltavo sniegas, akinantis akis. Kairiau augo miškas ir rodės jis buvo mažiau apsnigtas, kai tuo tarpu dešinėje kaupėsi pūgos debesys.

Loc'as pasuko kairėn ir ėmė sklęsti virš miško, tyrinėdamas jį.

Miškas nebuvo per daug apsnigtas. Netgi kur ne kur matėsi žaluma. Loc'as praskrido virš tankių bruzgynų, bet nurimęs vėjas nespėjo išsklaidyti laužo kvapo.

Loc'as greitai uzuode lauzo kvapa. Graitai iziurejo ir plonyte dumu juostele netoliese. Nedelsdamas nuskrido ten, is kur ji kilo.

Tarp bruzgynų buvo įsikūrusi orkų stovykla. Dauguma jų būriavosi aplink laužą.
Vos Loc'ui pasirodžius į jį buvo nukreiptos ietys.

Loc'as smarkiai mostelejo sparnais, kad sustotu, pakilo sniego debesis. Jam prasisklaidzius, vaikinas kabojo ore keli metrai virs orku galvu ir ju ieciu.
-Sakykit.
Ramiai paklause Loc'as, sukruziaves rankas ant krutines.
-Kaip cia yra, kad neseniai pasiraset paliaubas, o jau vel zvanginat ginklais?

Pasigirdo įsakmus balsas ir visos ietys buvo nuleistos. Tyngiai atsistojo Kryliah ir užvertė galvą, kad matytų Loc'ą.
-Leiskis, svety, prie laužo...

-Jau geriau, juk visada galima pasikalbeti, ar ne taip, draugai?
Ironiskai tarastelejo Loc'as ir nutupe ant zemes. Balti spranai tarsi is garavo. Vaikinas prisedo prie lauza, salia Kryliah.

Atsisėdus Loc'ui Kryliah taip pat prisėdo.
-Kad ir paliaubos pasirašytos... bet neramumų pilna. Net iš mūsiškių atsirado nepatenkintų ir pradėjo kurstyti sukilimą. Nebespėjame tvarkytis, nes regis iš visų pusių.
Pradėjo guostis orkas vaikinui. Nuo laužo jis nukabino iškeptą zuikį ir atkišo jį svečiui.

Loc'as issitrauke durkla, ir ant jo pavere gabala kepto zuikio. Atsikando ir bekramtydamas pasake:
-Kryliah, nusiramink, ir pasistenk ramiai paaiskinti.
Kalbejo vaikinas pilna burna.
-Kokie neramumai? Kodel dalis jusiskiu yra nepatenkinti?
Pasake vaikinas ir nurijo, ka sukramtes.
-Mm.. skanus zuikis.

-Nes yra manančių, kad Freeza turėtų priklausyti tik orkams. Jie nesutinka dalintis su žmonėmis...
-Dėl to galvoja kad vadas yra per skystas ir nori jį nuversti. Ane? - iš už nugario pasirodė Frau. - Vyrai jūs visiškai nesisaugot. O jei čia būtų Mėmelis?
-Tch... - Kryliah net nusispjovė. - Neapsimesk, kad tavo žingsnių niekas nepažįsta.
Frau atsisėdo Loc'ui iš kitos pusės. Tuo tarpu keli orkai prie laužo atvilko nudobtą šerną.

-Tai Memelis yra tas, kuris su dalim orku nori tave nuversti, Kryliah?
Loc'as atsisuko i Frau.
-Frau, malonu tave matyti. Kokia tavo nuomone siuo klausimu?

Frau šyptelėjo ir iš laužo išsitraukęs pagalį juo prisidegė cigaretę.
-Manau, kaip ir visur, nesusipratimus reikia šalinti jėga

-Taip taip.. Taip darysime, senamadiskas budas.
Pasake Loc'as ir atsistojo.
-Bet visu pirma as noreciau pasikalbeti su Memeliu. Gal pavyks susitarti, noriu isklausyt jo nuomone. Kur galeciau ji rast?

Orkai nesigilino į Loc'o, Kryliah ir Frau kalbas, bet buvo nesunku viską nugirsti. Išgirdę vaikino norą, visi pradėjo garsiai juoktis. Frau uždėjo Loc'ui ant peties ranką, o kita laikėsi už pilvo. Tuo metu kažkuris iš orkų šūktelėjo:
-Kaip žmogus įsivaizduoja galės prieiti prie Memelio, kuris prieš sąjungą su žmonėmis? Šitas karys su galva tik valgo
Juokas dar sustiprėjo. Smagiai šypsojosi net vadas.

Loc'as pats juokėsi garsiau, nei dauguma orkų.
-Ei!
Perrekė orkus vaikinas, nes jie nė nemanė liautis juoktis.
-Ar žmogus taip gali?
Staiga kažkas sužibo, kažkas, kas sekundei apakino orkus, kai jie galėjo atsimerkti, jie pamatė Loc'ą, kybantį metrą virš žemės, ir užsumojančius sparnus. Į orkų gaują nusklido stiprus vėjo gūsis, apnešdamas juos sniegu, užkesindamas laužą, išvartydamas daiktus, ir nuversdamas net porą orkų. Loc'as regis palaukė, kol orkai atgaus amą, tada nuo vaikino pradėjo kilti juodi gerai, netrukus jį dengė tamsi aura, o rankoje laikomas durklas užsiliepsnojo kraugeriška, raudona liepsna.
-Kur Mėmelis?

-Wow wow wow
Frau užvertė galvą į Loc'ą, po to kai buvo nublokštas vėjo.
-Tramdyk savo sparnus, ereli!
Tuo metu Kryliah kiek su nerimu nužvelgė vaikiną su sparnais ir nepatenkintas papurtė galvą.
-Paskutiniomis žiniomis, Memelis trinasi tarp kalnų

Staiga balti sparnai, visos auros ir liepsnos išsisklaidė.
- Gal kas nori parodyti man kelią iki apytikrės jo lokacijos?
Pasakė vaikinas įprastu tonu.
-Noriu, kad tas Mėmė ėlis nežinotų, apie kažkokio pašalaičio atėjimą.
Pasakė prisidegdamas cigaretę.

-Gali pasiimti kelis vyrus
Kryliah nužvelgė Loc'ą.
-Nelabai sugebi valdytis, ėh? - Frau šypsodamasis atsistojo šalia vaikino.

-Mano psichologas sakydavo, kad man reikia stengtis malšinti pykti ir išlieti jį mažom porcijom.. Deja valhalloje tokios prabangos, kaip psichologas nėra, tai tenka pačiam tvarkytis.
Nusijuokė vaikinas. Buvo sunku suprasti ar jis kalba rimtai ar ne. Loc'as pasikvietė du orkus:
-Tu ir tu, palydėsit mane iki kalnų. Keliaujam..

Orkai pirmiausia žvilgtelėjo į Kryliah ir sulaukę jo galvos linktelėjimo, išsitempė atiduodami Loc'ui pagarbą, o po to nusekė paskui jį.

-Nuveskite netoli ten, kur paskutinėmis žiniomis buvo Mėmelis ir būsite laisvi.
Pasakė Loc'as, kompanijai beeinant mišku.

Orkai nepatenkinti, bet tylėdami atvedė Loc'ą per pusnis prie aukštų dviejų kalnų, tarp kurių ėjo kanjonas. Vienas iš jų ištiesė ranką į priekį, tarsi rodydamas, kad vaikinui reikia eiti ten.