Side event

Orochimaru tylėdamas žiūrėjo į orką.
- Apmaudu kad mano apsilankymas atnešė tokių naujienų..
Kimiai sumurmėjo ir primerkė akis.
- So.. Ar nutuoki kas tai? Juk nežadi jo ten palikt?

Orkas sėdėdamas net nepažvelgė į Orochimaru.
-Kitos spalvos... reiškia žmogų. Tai jo rasė. Ir tai daro ne mūsų rūpestį

Orochimaru šiektiek susiraukė.
- Ten nukentėjo tavo Orkai.

-Right...
Orkas atsiduso ir daugiau nieko nesakė.

- cs..
Caktelėjo liežuviu ir šiek tiek susiraukė.
- Tu žadi jį palikti?

-Aš nežinau kaip viskas buvo. Jis galėjo viską tiesiog suorganizuoti. Tai juk jo rasė
Kryliah laikėsi savo minties.

Orochimaru nutilo. Jis žinojo kokia gali būti jo paties rasė.
- Sunku būtų tikėti kad jis..
Tarstelėjo bet nutilo.
- Tuomet aš leisiuosi patikrinti. Į kurią pusę jis patraukė medžioti?

-Kodėl tau tai rūpi? Juk tu Odino karys. Kam tau veltis į tai?
Orkas nesupratęs žiūrėjo į Orochimaru ir net prisimerkė betirdamas vyrą.
-Nuo tavęs irgi neša žmogumi.

- Aš jam skolingas gyvybę. Kelis kartus.
Pabrėžė Orochimru.

-Gerai...
Kryliah atsistojo ir žiūrėjo rimtu veidu.
-Jie planavo medžioti viduriniuose miškuose. Jei rasi jį gyvą, perduok, kad noriu pasikalbėti. Iš mūsų pusės nesitikėk pagalbos.

Orochimaru truputi pabuvęs išėjo iš palapinės ir sustojo lauke. Gyliai įkvėpė ir iškvėpė. Šovė į priekį dideliu greičiu ir toliau bėgo. Vos pasiekus miško užšoko ant šakų ir bėgo jomis vietos link.

Įsidienojusi saulė kepino ir kaikurios nuvargusios šakos nenulaikė Orochimaru svorio.

Trakštelėjus vaikinas greit atsispirdavo. Greičio pakako kad net lūžtant spėtų šokti toliau. Taip šokinėjo kol priartėjo prie viduro.

Orochimaru atsidūrė vietoje, kurioje matėsi, kad vyko kova. Išlaužyti medžiai, krauju nutaškyta žemė, besimėtantys ginklai rodė, jog kovoje dalyvavo apie tuzinas vyrų.

Orochimaru nušoko prie žemės ir padėjo delną ant jos. Patrynė žemes ir pakelė galvą. Žiūrėjo iš kur ateina pėdsakai ir kur dingsta.

Pėdsakai ėjo iš skirtingų pusių. Buvo galima atskirti, kad 5 orkai ir žmogus susitiko iš kitos pusės atėjusius 6 asmenis su kaustitais batais. Įvyko grumtynės, po ko matėsi keletas stambių vilkimų į krūmus ir nueinantys kaustyti batai, tarp kurių ėjo du ruožai lyg butų velkamas žmogus, kuris vos lietė žemę kojomis.

Orochimaru pakele stryktelejo i medi. Nenuleisdamas galvos nuo velkamu pedsaku suoliavo sekdamas. Isliko labai budrus.

Pėdsakai tęsėsi toli į priekį.

Orochimaru dideliu greičiu toliau šoliavo į priekį.

Netikėtai pėdsakai baigėsi pasiekę kietą skaldos grindinį tarp kalnų.

Orochimaru nustojo bėgti. Sustojęs nušoko ant grindiniu ir peržvelgė vietovę.

Nesimatė nei gyvos dvasios, tačiau iš kažkur sklido balsai. Aidas bėgiojo po kalnus, bet balsai buvo prislopinti ir skambėjo lyg būtų iš kažkokio urvo.

Orochimaru paliko kelią einantį į miškurs ir patraukė kalnų link. Pradėjo be garso bėgti akmenuoto kalno šlaitu kad liktų užsimaskavęs. Įdemiai klausėsi ar artėja balsų link.

Orochimaru artėjo link balsų. Jie nebebuvo tokie padraiki.

Orochimaru sulėtino žingsnius ir toliau tyliai artinosi jų link.