Baras

Arčiausiai sėdėjęs vaikinas nustebęs pažiūrėjo į Nichę, mėgindamas ją perprasti kodėl ji taip domisi. Tuo metu geltonplaukis, pilnas ispūdžių, tik ir tauškėjo toliau.
-Drakonų raideriai mus apgavo - jis krizeno net prisimerkęs. - Išsikvietė prigazdinę, o pasirodo surengė surpriza ir iškėlė šventę mums, už kaip jie sako "padedant jau makro tūkstantinę saulės kartą mums"

[sorry, nepastebėjau per Zathire, kad tau neatrašiau]

Lengviau atsikvėpusi šyptelėjo
-Turite gerų draugų...
Pasitraukusi nuo baro mostelėjo ranką nuo kaktos ir mirktelėjo akį
-Na, mane šaukiasi darbai
Prieš išeidama dar žvilgtelėjo atgal ir tarė:
-Sėkmes.

-Udači
Visi kaip vienas pamojavo Nichei

Užėjusi į barą pasijuto šilčiau. Nusivilkdama kailius išvydo kokia jos rankovę, pridengė ją su savo kailiniais, kad neišgąsdintu klientų. Priėjusi prie baro mirktelėjo akį barmenui ir atsisėdo.
-Sveikas.
Buvo malonu vėl išvysti pažįstama veidą. Lengvai nusišypsojo pagalvodama, kad jau baigia čia apsiprasti. Nors ir tenka daug pakeliauti, bet Valhalla, ta viena kur nors ir reikia grįžti, bet ir norisi.
-Man ką nors stipraus.

-Kad sušilti? - barmenas pasisveikino su Niche šilta šypsena ir jau traukė gėrimus iš po baro bei pilstė visus ruošdamas kokteilį.
Kaip niekad daug žmonių sukinėjosi bare, tuo pačiu tarp lankytojų sėdėjo Frau su Ren ir juokdamiesi kažką aptarinėjo.

-Taip, buvo tolima ir šalta kelionė.
Dėkingai jai nusišypsojusi išgirdo pažįstama juoką. Atsisukusi išvydo pažįstamų vyrų kompaniją. Nesitikėjo juos kartu išvysti čia ir dar taip draugiškai besišnekučiuojančius. Pagalvojus, jų charakteriai labai panašūs... Gal seni draugai? Buvo, net gražu juos stebėti. Nesinorėjo tokio vaizdo gadinti ir dar jų laiko. Tad pasisukusi į barmeną prisiminė reikalus.
-Klausykit, mane siuntė Odinas. Klausė, gal turit ką nors, koki gėralą, kad galėtume nužudyti didžiūūūūūūūlius kirminus?
Atkartojo Odino žodžius.

Barmenas šypsodamasis ištiesė Nichei taurę, bet išgirdus jos klausimą ranka sudrebėjo, todėl tik padėjo stiklą priešais merginą. Jis išrietė antakius.
-Tokius didelius? - net perkreipė lūpas ir susimąstė nukreipdamas žvilgsnį į lubas. Tada greitai, tiriamu žvilgsniu perbėgo visus susirinkusius ir pasilenkė arčiau merginos.
-Aš pažiūrėsiu ką mes galime suorganizuoti šiuo klausimu, - mirgtelėjo ir atsitraukęs nuėjo į virtuvę.

Pažvelgusi į jo drebančia ranką kilstelėjo antakį. Nieko daugiau netarusi linktelėjo galvą į jo klausimą. Prisitraukė arčiau savęs gėrimą, kad neišpiltu, kai jis lenkėsi prie Niche. Barmeno elgesys pasirodė gana keistas. Jam palikus barą pradėjo gurkšnoti gėrimą nužvelgdama viso baro turinį.
-Na ir kolekciją....

Nuo linksmo juoko ir lankytojų pašnekų atrodė baras net duzgė, tačiau niekas nesiartino prie Nichės.

Jau pradėjo nerimauti, kur tas barmenas tiek ilgai užtruko. Pasilenkė per barą ir į šoną, kur pastarasis dingo. Jo elgesys kėlė įtarimų, tad savaime aišku, kad galėjo pagalvoti ir apie pabėgima.

Barmenas Karolis ilgai užtruko ir neatrodė, kad greitu laiku pasirodys, tačiau lankytojams tai nei kiek netrukdė linksmintis ir nekėlė jokių nepatogumų.
Staiga prieš Nichę išniro naujas veidas

-Jūsų whiskis, miss?
Jis ištiesė stiklą su gėrimu link merginos.

Susigūžusi nuo šalčio ir begrauždama obuolį, net nepastebėjo, kad sekė Nichės pėdsakais. Vos įžengusi į barą iš karto išsitiesė ir įtraukė į plaučius ore tvyrantį alkoholio kvapą. Linksma nuotaika patalpoje privertė ir elfę šyptelėti. Ji linktelėjo su ja energingai pasisveikinusiam Frau ir pažadėjo prisėsti prie vyriškos kompanijos staliuko kai tik nusipirks šildančio gėrimo.
Prie baro sustojo, laukdama kol į ją bus atkreiptas barmeno dėmesys.

Atsiduso grįždama prie ištuštėjusios stiklinės. Gal negaus barti, kad taip ilgai užtruko. Buvo susimasčiusi, tad net biški šoktelėjo atgal, dėl netikėtai pasirodžiusio vyriškio. Nuraudo, dėl savo bailaus būdo. Pasitaisė ir atsiprašydama pasiėmė viskį. Begerdama vėl susimastė, sustingo ir patraukė stiklinę nuo savo lūpų. Kreivai žvilgtelėjo į jį.
-Bet aš to neužsisakiau...

-Oh? - vyriškio antakiai pakilo. - Jei ne, tai grąžink
Jis vis tiek netiesė rankos link stiklo su viskiu, o tik mirktelėjo Nichei ir pasisuko į ką tik priėjusią elfę. Įvertino ją žvilgsniu ir į kitą stiklą pripylė viskio bei įmetė porą ledukų. Viską padėjo priešais merginą.
-Nezumi, grįžk čia! Ką ten išdarinėji!? -pasigirdo balsai kartu su juoku.
-Negaliu. Matai, kad klientūra reikalauja dėmesio. Kai šalčiai už lango siaučia, čia lankytojų tiek, kad vienas Karolis neapsisuks - šūktelėjo vyrams atgal ir pasisuko vienam priėjusiam pildyti alaus bokalo.

Biški pasisuko su stikline į šoną, kad šis iš jos neatimtu, jei jau nemokamai dalina... Žvilgsniu sekė jo judesius ir užkliuvo už elfes. Nustebusi į ją pažvelgė ir sumirksėjo akelėmis.

Vos išvydusi gėrimą prieš savo nosį pakėlė akis į barmeną.
-Ačiū
Apsikabino stiklą abiejomis rankomis ir gurkštelėjo. Tik tada kada gėrimas sušildė vidų, elfė pajuto įremtą žvilgsnį į ją. Nedrąsiai pasuko akis į šoną. Atpažinusi Nichę, plačiau nusišypsojo.
-Sveika. Kaip sekasi?

Elfei atsisukus ir nusišypsojus Niche akyse pradėjo kauptis ašaros, gal ir dėl alkoholio kaltės, nes šiaip nemokėjo gerti, o gal dėl to, kad seniai mačiusi drauge. Bandė save tramdyti traukdama viska į save. Padėjo stikline į šoną ir apkabino merginą.
-Kaip sekasi? Seniai tave mačiau...Kaip praėjo kova?
Atsitraukusi su susijaudinimu žvelgė į Tamsos Elfe.

Tankiai sumirksėjo po apkabinimo.
-Kokia kova?
Nelabai gaudėsi kas taip stipriai sujaudino merginą.

Uždėjo delną ant jos kaktos norėdama įsitikinti ar ji nekarščiuoja. Pasilenkusi arčiau sušnibždėjo:
-Ar ir tau buvo dingusi atmintis? Gal ji jau dingo?
Rimtai į ją pažvelgė.
-Pameni? Aš Niche...Kartu atlikom misija pragare?

Patraukė jos ranką nuo savo kaktos ir atsilošė kiek galėjo atgal.
-Dingus atmintis? Aaa! Pragere! Va kodėl tu man tokia matyta
Pradėjo juoktis ir delnu paplojo sau per kelį.
-Atrodo taip seniai viskas buvo, kad tikrai užmiršau. Atsiprašau

Apsidžiaugusi, kad su atmintimi Elfei viskas gerai, nusišypsojusi papurtė galvą.
-Nieko, tikrai...
Pažvelgė į savo gėrimą
-..taip seniai viskas buvo...
Atkartojo jos žodžius. Pasirėmė delnu smakrą ir vėl atsisuko į merginą
-Tai kaip sekasi? Ką nuveikei?

Pasiražė ir gurkštelėjo viskio.
-Ai visko buvo. Net nežinau kiek užtrukčiau kol papasakočiau. O ir neįdomu gi
Šyptelėjo kreiva šypsena, nužvelgdama patalpą.
-O pas tave kas gero?

Šypsena dingo iš merginos veido, tikrai norėjo išgirsti jos istorijas. Ir būtu pati ką nors pasipasakojusi. Kur buvo nukeliavusi, kokias galias įgavusi, kad vienas vaikinas jai prisipažino meilėje, bet dėl to dar netikra, nes pastoviai su ja žaidžia, kad kaip džiaugiasi matydama pažįstama veidą. Tačiau pajuto, kaip ji nenori bendrauti su Niche. Ne vien nesipasakoja, bet ir ieško kitos kompanijos. Šyptelėjusi trūktelėjo pečiais ir atsigėrė savo gėrimo, žvilgsnis vėl grįžo prie baro turinio.
-Kaip ir nieko, laukiu kol grįš barmenas.
Nebenorėjo trukdyti Elfei, tad dar nekantriau laukė, kol grįš Karolis.

Sukrutino ausis ir įsmeigė įdėmų žvilgsnį į Nichę.
-Kol grįš barmenas? O jis tada kas?
Galva linktelėjo link už baro besisukinėjančio vyriškio.

Įsmeigė žvilgsnį į vyriški ir trūktelėjo pečiais
-Nežinau...
Kilstelėjo jau tuščia stikline ir šyptelėjo
-Bet už tai pavaišino.