Baras

-Aha..
*Pastūmė pusiau nugertą bokalą į šoną ir paėmusi taurę, gurkštelėjo iš jos. Nusišypsojo pajutusi keistą skonį, pasklidusį po visą burną.*

Vos Elfei paragavus gėrimo, barmenas atėmė taurę iš jos ir taip pat iš Madlax.
-Dėja, merginos, palaikysiu aš tai vėlesniam laikui. Jus kviečia pas Odiną.

Madlax vos spėjo pabaigti alų, o barmenas atėmė kokteilius. Nustebusi pažiūrėjo į vyrą, bet po jo žodžių atsistojo.
-Eime?
Draugiškai nusišypsojo Elfei.
-Idomu, ko jis nori.

-Ė...?
*Buvo nusiteikusi prieštarauti dėl atimamos taurės ir ištiesė ranką link barmeno. Tačiau išgirdusi, kad jas kviečia Odinas, atitraukė ranką bei atsistojo.
-Eime
Linktelėjo barmenui atsisveikindama ir aplenkdama Madlax, išdykėliškai trinktelėjo pečiu per jos petį. Išėjo.

Madlax tik šyptelėjo Elfei ir neatsilikdama nuėjo su ja.

Nemažai dienų kiurksojo čia Loc'as, nemažai bokalų alaus išgėrė, nemažai užpakaliukų prigraibė, galybes antausių gavo, nemažai tualetų apvėmė. Ir kiekvieną kart klausė:
-Aš kalėjime.. Kaip man ištrūkt??
Eilinį vakarą Loc'as siurbčiojo alų, nusižiūrėjęs kažkokią merginą, su kurią jau kuris laikas žadėjo suvilioti, bet galiausiai tam būdavo pernelyg girtas.

Pagaliau barmenui trūko kantrybė ir jis susiraukęs priėjo prie Loc'o.
-Klausyk, praradusi gyvenimą siela, gal eik nuveikti ką nors kas dūšią atgaivins? Jau dalis merginų bijo bare pasirodyti.

Į barą įėjo įsiutusi mergina. Tikra furija. Ji žiebė Loc'ui tokį antausį, kadf šis nuskrido nuo kėdės, apversdamas staliuką ir visus bokalus.
-Kvaily, Odinui reikia tavęs, jo kariai lieja devintą prakaitą, o tu, TU, su savo galia sėdi čia, dienų dienas geri, ir ieškai, kurią dabar merginą nusitempt į lovą!

Barmenui atvipo apatinis žandikaulis nuo vaizdo, todėl nusprendęs, kad toliau viskas bus tvarkoje, patyliukais grįžo į savo vietą už baro.

Loc'as atsikėlė nuo žemės.
-Kas jum užėjo žmonės? Ne jūsų reikalas, ką aš veikiu..
Tada stsisuko į Caroline.
- Klausyk, mažyte, Odinui nereikia manęs.. Jis nekviečia manęs. Ir man nereikia jo. Nėra jokio tikslo. Aš kiurksau kalėjimo, nėra išėjimo, nėra kelio tolyn, nėra tobulėjimo. Tik nuolatinis Odino privirtos košės srėbimas..

- Ach tau nereikia, Odino??
Vos susitvardė Caroline nevožus dar vieno monstriško antausio.
- Nejau nesupranti, kvaily? Į kalėjimą tu ižsidarei pats. Kiurksai čia dienų dienas, kai kiti kariai, atranda vis naujus pasaulius, naujus nuotykius, įgauna naujų galių.
Atsiduso mergina.
- Būdamas čia, tu įgavai daugiau galių, nei kada nors galėjai įsivaizduoti. Kelias yra, Loc'ai. Išskleisk savo baltus sparnelius ir skrisk pas Odina, anfelėli. Tau reikia jo. Tau reikia spyrio į užpakalį, ir aš čia, kad tau jį suteikčiau.
Pasakė mergina ir išspyrė Loc'ą pro duris. Kai jo nebuvo, Caroline atsisuko į barmeną.
- Dvigubą viskio su ledukais.
Nekaltai šyptelėjo.

Barmenas tarsi žinodamas kuo viskas baigsis, iš karto atkišo Caroline stikliuką su viskiu.

Mergina ramiai pasėdėjo prie stikliuko ir po kurio laiko išėjo.

Prieš užeidama į barą atvirto į žmogaus pavidalą. Vis dar sudirgusi atsisėdo priešais barmeną
-Man...Kuo stipresnio!

-Oh, naujas kvapas
Barmenas šyptelėjo ir suplakė kokteilį, kurį supylė į taurę ir pastatė priešais merginą.
-Atgaivina sielą.

Šyptelėjusi linktelėjo galvą ir viską užsivertė vienu mauku. Giliai atsikvėpė
-Dar...

Barmenas išpūtė akis, bet tuoj nusišypsojo. Jam patiko kada klientai vertino jo pastangas. Netrukus pagamino dar vieną, bet jau kiek stipresnį kokteilį ir padėjo priešais merginą.
-Atsargiai

Nusišypsojo tauriai
-Žodžiai...
Bet paklausė barmeno ir neskubėdama tik gurkštelėjo
-Ačiū.
Žandai jau pradėjo rausti, pakelė žvilgsni į vyrą.
-Kiek čia laiko dirbate?

Barmenas šyptelėjo.
-Užtektinai, kad iš vieno žvilgsnio žinočiau kam ko reikia

Dar gurkštelėjo kokteilio ir apsidairė
-Kodėl anksčiau jūsų nepastebėjau?

Barmenas tuo metu pasiėmė šluostyti išplautą alaus bokalą.
-Hmmm... matyt kažkas nusprendė, kad Jums reikia atsipūsti...
Pakėlė bokalą ir pro jį pažvelgė į šviesą. Dar pašveitė, kur pastebėjo vandens lašelius.

Padėjo priešais save tuščia taurę.
-Odinas...
Susiraukė
-Markus...
Atsiduso ir nusišypsojo barmenui
-Ach jie, jūs vienintelis mane tesuprantat

-Gal Jūs tiesiog neleidžiate jiems Jūsų suprasti?
Švelniu, bet vyriškai užkimusiu balsu pasiteiravo vaikinas. Jis iš karto iš barmeno gavo taurelę viskio.

Pasitrynė kaktą
-Kaip neleidžiu?
Atsiduso ir tik dabar pažvelgė į vaikiną

Vaikinas apsisuko ir padėjo rankas ant baro. Tebelaikydamas stikliuką kiek palenkė galvą ir pažvelgė į Nichę.
-Na... šito aš nežinau. Aš Ren, beje. O tu?