Side quest - escort

Užspringo po žodžio "Dievas", visa išraudusi užsigėrė vandens. Atsikvėpusi, padėjo stiklinę ir šiek tiek užkimusiu balsu tarstelėjo
-Atsiprašau...
Šyptelėjo, bet daugiau nebelietė savo maisto.
-Mano keliai su Ren?
Pakėlė žvilgsnį į lubas, tarsi bandydama viską prisiminti
-Na, ištiesų susitikom...berots valhallos valgomajame.
Žvilgtelėjo į priešais save esantį maistą
-Na, kaip pats matai ir speji ...
Šyptelėjo ir pasitrynė sprandą, bet netrukus nutaisė rimta miną
-O, kaip tavo Dievas, paliepė keliauti...palikti gimtinę, šeimą?

Hakuren išsigando kada Niche paspringo ir norėjo pripulti jai padėti, bet mergina pati susitvarkė. Nejaukiai pasimuistė kėdėje išgirdęs minint Valhallą, o užklaustas įsigrūdo maisto į burną ir tylėdamas kramtė.

Stebėjo, kaip vaikinas valgo, šyptelėjo ir žvilgtelėjo į saviškį. Po eksidento nieko nebesinorėjo. Kiek nusivylusi pasiremė delnais žandus ir nusuko žvilgsnį į užeigos centrą.

Užeigoje svečiavosi vos keli žmonės. Jie ramiai valgė po vieną prie atskiro staliuko.
Hakuren pakėlė galvą ir pažvelgė į Nichę. Padėjo šakutę prie lėkštės.
-Kas nors ne taip?
Pasiteiravo sunerimusiu balsu.

Kiek užsigalvojusi, tik po poros minučių atsisuko į vaikinuką, nusišypsojo
-Viskas gerai
Žvilgtelėjo į jo maistą
-Užbaik ir galėsim keliauti

-O kodėl tu nebevalgai?
Hakuren užprotestavo beveik kaip mažas vaikas.

-Eto...
Pakėlė žvilgsni į viršų ir šyptelėjo atsisukus į Hakuren
-Bijau vėl užspringti.
Kištelėjo liežuvį, pasirėmė delnu žandą

-Taip nebūna
Šyptelėjo Hakuren, žiūrėdamas į Nichę.
-Kaip tu mane lydėsi be jėgų? Jei nepavalgysi, teks man palikti tave čia ir keliauti vienam.

Išsižiojo kažką sakyti, bet užsičiaupė ir piktai į jį debtelėjusi pradėjo valgyti
-Taip lengvai manęs neatsikratysi

Hakuren net pradėjo juoktis, iš tokios Niches reakcijos. Pabaigė savo salotas ir laukė merginos. Dar tuo metu susimokėjo už maistą.

Baigiusi tarsi pašoko nuo stalo išsišiepus
-Done!
Patapšnojo sau per pilvą ir netrukus padėkojusi susimokėjo, patenkinta pradėjo eiti link išėjimo sunėrusi rankas už nugaros.

Hakuren buvo labai smagu su tokia entuziastinga Niche. Jis šypsodamasis išpėdino jai iš paskos.

Išėjus į lauką apsidairė, ikvėpusi šviežio oro pakelė akis į dangų šyptelėjo ir nuėjo prie žirgo. Nenorėjo, kad pasikartotu pastarieji įvykiai, tad sulėtino žingsnį, kad eitu greta vaikino.

Hakuren smagiai ir nerūpestingai žygiavo link žirgo. Sustojęs prie jo atsisuko į Nichę.
-Keliaujam?
Jis sudėjo rankas, kad merginai būtų patogiau užlipti ant ristūno.

Su Hakuren pagalba atsisėdo ant žirgo, ištiesė jam ranką ir šyptelėjo
-Keliaujam.

Niches pagalba užšoko ant žirgo.

-Apsikabink tvirčiau
Tarusi paragino žirgą joti

Hakuren nedrąsiai apsikabino Nichę per liemenį ir prisiglaudė prie jos nugaros.

Pajutusi, kad vaikinas apsikabino pagreitino žirgą. Netrukus jau lėkė šuoliais.
-Neužmiršk, kad tu žinai kelią
Žvilgtelėjo į vaikiną ir šyptelėjo
-Kad tik nepavėluotumėm, dėl to, kad pasiklydom.

-Mes tikrai nepasiklydom ir nepasiklysim
Hakuren sukuždėjo Nichei prie ausies ir staigiai sugriebęs pavadį, timptelėjo jį į vieną pusę. Žirgas, net atsistodamas ant dviejų galinių kojų, pasisuko į šoną ir su keliautojais nulekė į mišką.

Nusišypsojo ir leidosi perimti vaikinui vadeles. Kartais pasilenkdavo į šoną saugodamasi šakų.

Su vėjeliu žirgas nešė keliautojus per mišką. Kartkartėmis peršokdamas per nuvirtusius medžius, praskuosdamas pro krūmus ar tiesiog pralėkdamas iškirsta laukyme. Gal po kokios valandos žirgas pavargo nuo tokio intensyvaus keliavimo, bet Hakuren jam leido sulėtinti tempą, tik kada jie išlindo iš miško. Su palengvėjimu atsiduso, tarsi būtų žinojęs, kad kažkas galėjo jiems ten nutikti.
Jie atsidūrė prie upės, o už jos jau matėsi smailūs bokštai.
-Dar pusę dienos ir mes būsime vietoje.
Hakuren nušoko ir ištiesė rankas į Nichę.
-Atleiskite, my lady, bet duokime žirgui pailsėti. Jis atliko šaunų darbą

Nusišypsojo ir su vaikino pakalba nušoko nuo žirgo. Perėmusi vadžias patraukė žirgą arčiau vandens telkinio, nors ir nelabai reikėjo jį raginti. Žvilgsnio neatitraukė nuo matomų bokštų, smalsumo vedama norėjosi viską palikti čia ir kuo greičiau nusigabenti iki ten. Tačiau tik prikando lūpą ir netrukus šyptelėjo save ramindama, kad gaus ką norinti jau greitai.
-O kas toliau? Ką planuoji veikti ten nuvykęs?

Hakuren glostė žirgo karčius.
-Nežinau... atrodo bus pora egzaminų, o tada keliausiu būti kažkokios princesės mokytoju
Šyptelėjo.

Sublizgo merginos akys ir atsisuko į Hakuren
-Kaip pasakoje, ir ji tave pamils, nors prieš tai gal priešinsis savo jausmas, ji kilminga, o tu mokytojas, tačiau gėris visada laimi.
Bet mintys nutrūko
-Dar nežinom, kokia jos išvaizda...Bet gali būti graži ir kaip velnias...Arba baisi ir su angelo siela...
Atsiduso sunerdama rankas po krūtine ir pakėlė žvilgsnį į dangų
-Sunkus tas gyvenimas
Nusišypsojo
-Tikiuosi, kad paklius kokios esi nusiplelnes.