The Last Battle

**************
......Atlaiko smarku kardo smugi durklu ir nuo tos jegos net atsoka atgal.. Smarkiai gniauzia durkla.. Prakaitas teka jo veidu.. JIs sunkiai alsuoja.. Skauda perdreksta peti..
Jis pritupia pasiruoses pulti.. Priesininkas taip pat. Abu laukia... Jie stovi ant auksto dangoraizio stogo.. kazkur zemai zemai matosi miestas su savo sviesom ir savu gyvenimu..
Jis supranta kad bevejk neturi sansu laimeti.. "pernelyg ilgai nekovojau.. jis stipresnis ir greitesnis uz mane.. Bet as dar turiu sansa. Reik tik tinkamos progos.. Tinkamos progos, tai viskas ko man reikia"
Jie abu laukia.. Priesininkas neturi kur skubeti.. Vis tiek abiem nebera kur trauktis.."JIs arba As, As arba Jis" sukasi mintys Loc'o galvoje.. Staiga jis atsipalaiduoja.. Is jo veido dinksta nerimo gaidele.. Staiga visas gyvenimas ima begti Loc'ui pries akis..



Jis prisimena savo teva dovanojusy jam durkla.. Prisimena teva Kritusy kovoje.. persmeigta orko ietes.. Vargsas Loc'as viska mate savo akyse.. Jy pagavo ynirsis jis issoko is medzio kuriame tevas buvo liepes sedet, uzzoko ant orko kupros ir kapojo kapojo.. visas kruvinas, asarotas.. negalejo patiketi kad jo tevas negyvas.. tai buvo pirma jo uzmusta butybe.. veleu jis daug treniravosi stojo y tevo vieta gyne miesta drauge su kitais nuo orku.. veliau pats organizavo antpuolius.. jis vis stiprejo stiprejo.. pranoko visus.. Jy pagavo didybe ir kraujo troskimas.. iskeliavo svetur garbes ir sloves ieskoti.. Kovojo pries kitus kovotojus bet vis negalejo rasti sau lygiu, galu gale zude uz pinigus.. jis nebegalejo be kraujo.. kol atejo diena kai jis suprato kad jis gyvena neteisingai.. Jis padejo savo durkla.. Ir mane kad daugiau niekada daugiau nebeprireiks.. Kuri laika gyveno visiskai ramiai.. kaip parastas zmogus ir tuo metu jis buvo laimingiausias.. kol galu gale atejo atpildas.. kazkas irgi norejo kad jis mirtu.. todel jis buvo priverstas paskutini karta paimti savo durkla ir stoti pries toki kokiu pats kazka buvo...


Ironiska sypsena nubega Loc'o lupu krasteliu.. Jis pritupia ir didziuliu greiciu atsispyres atsiduria prie priesininko.. smeigia priesininkui y pilva bet sis paciu metu kerta per durkla ir nukreipia jy y sona.. soktelejas y sona uzsimoja kardu placiam kirciui ir kerta bet Loc'as pasilenkia ir spiria per kojas.. priesininkas parkrenta, Locas sokteli ant jo ir smeigia durklu y krutine.. bet sis speja uzsidengti kardu.. Loc'as stumia Durkla zemyn is visu jegu bet sulaukia stipraus priesinimosi.. staiga jis pajunta spyri y pilva, toky smarku kad net pakyla y y ora ir nukrenta ant nugaros.. abu atsistoja. Piresininkas ironiskai sypsosi, Loc'as susiraukes- skauda.. staiga priesininkas kaip is niekur atsiduria prie jo placiai uzsimojes ir kerta.. Bet Loc'as speja atsokti y sona.. Viskas lyg sustoja.. Loc'as supranta kad cia jo sansas.. priesininko sonas nepridengtas, jis paskutiny syki is likusiu jegu pasinaudos savo galiomis ir persmeigs jam sonkaulius, tam nespejus sureaguoti.. Jis smeigia.. taciau priesininkas speja pasitraukti.. Jis negali patiketi.. Pirma syky gyvenime gaves proga jis nepataike.....
.. Tik speja pamatyti priesininka uzimojant.. "Jis greitesnis, Jis stipresnis, Jis mokesi is manes visa laik ir mane pranoko" pajunta asmenu salty savo pilve.. jis suklumpa.. kraujas sruva.. Nezmoniskas skausmas.. Jis nulenkia galva klupedamas pries savo priesininka.. pirma syky garbingai baige kova.. Priesininkas juokiasi.. neprataria ne zodzio uzsimoja ir staigiu judesiu uzbaigia Loc'o gyvenima.

****************

Loc'as dar paauglys. Stovi didziules menes tarpdury. Is lauko krentanti sviesa apsupa jo laiba kuna ir visa tai is menes vidaus atrodo kazkaip paslaptingai.. Tiesiai Loc'ui po kojom gulejo raudonas kilimas.. jis tesesi ligi pat kito menes galo, kuriame buvo pakila ant kurios stovejo Sostas.. Virs jo ant sienos buvo vitrazinis langas.. Jame is spalvotu ornamentu gerai ysiziurejes galejai sudelioti graikiska salma..
Soste Oriai sedejo kazkoks vyras.. Jis visas buvo apsidenges sidabrino mantija o jo rankose buvo juodas hoplito salmas su judoa skiautere is sidabriniais ornamentais.. Tikras sedevras..aplink stovejo keletas mazesniu sostu, bet jie buvo tusti.
Suskambo trimitai ir Loc'as pradejo letai eiti sosto link. Is abieju pusiu kilimo stovejo Sargybiniai sidabrinem kirasom ranku bei koju apsaugom, salmais pro kuriuos nesimato ju veidu. Rankose jie laike Ilgas ietis, o uz dirzu matesi trumpi kardai ir revolveriai.. Loc'as dairesi aplink.. Sale buvo apytuste bet joje buve zmones buvo prasmatniai apsirenge ir zvelgdamas i ju veidus jis mate pagalini dziaugsma ir uzgimstancia nauja vilti..
Loc'as uzlipo keleta laipteliu ir atsiklaupe pries sosta nulenkdamas savo galva. Vyras atsistojo pries Loc'a*
- Markai, Helenieti. Musu gimtine daug amziu kentejo nuo puldinejimo tu, kuriu vardo dabar neminesime.. Tau jau sukako 16 metu.. todel pagal tradicijas as uzleidziu tau savo laikina posta.. ir Tu tesi savo tevo darba.. As skelbiu Tave Musu Heliono gyneju! Nuo siol viskas priklauso nuo taves..
*Jis pasitraukia i sona ir yduoda y rankas Loc'ui salma. nusilenkia jam ir pasitraukia i sona. Nedidele minia pradeda dziugiai ploti bei surmeti. Loc'as atsistoja atsisuka y juos ir iskelia ranka. Visi nutyla*
- As tesiu Tevo darba.. Ir ji pabaigsiu - negarsiai istaria Loc'as ziuredamas i sviesa tarpdury. Jo skruostu nurieda asara.. Jis uzsideda salma ir letai atsiseda y sosta...

*Loc'as stovi ir zvelgia is siek tiek zemiau aplink esanti nedideli miesta... Miesto pakrasciuose matosi masyvus sienos seselis.. Tarpais namuose jau dega sviesos.. bet nemazai namu jos nedega.. nes juose jau nebera kam gyventi..*
- Markai.. - pasigirsta balsas Jam uz nugaros bet jis lieka stoveti nusisukes.
- Nuo siol tu musu viltis.. Kodel neprisijungi prie musu? Siendien mums didinga diena.. - iskilmingo tonu prabilo mergina. Is isvaizdos ji siek tiek aukstesne uz vaikina.
- Sese.. As bijau.. - Pasako Loc'as ir atsisuka i ja paraudusiomis ir dregnomis akimis.
- Nebijok... Tu sugebesi.. - Tyliai sukuzda jam mergina prieina ir apkabina*
Kury laika jie taip stovi apsikabine ir zvelgdami i miesto sviesas. Tada staigiai ysiverzia kareivis sunkiai alsuodamas, jo kakta zvilgejo nuo prakaito*
- Sere! Orkai! - isgirde tuos zodzius jie abu kruptelejo.. - Katik atjojo zvalgas.. Jis sake mates didelius pestininku burius.. ir sake kad tai tik pradzia.. Mums visiems galas! - eme panikuoti karys*
- Nusiramink.. -Pasake Loc'as atsidures salia jo ir padejes jam ranka ant peties nors ir budamas kur kas zemesnis. - Mes kovosim.. Ligi galo. - pasako Loc'as svelniu bet drebanciu balsu*

*Loc'as dar tas pats vaikas stovi ant baltos murines sienos ir zvelgia nuo ju tolyn per laukus.. Rankoje laiko salma kuris vietomis apibraizytas vietomis aptaskytas jau pridziuvusiu krauju.. bet vis tiek nuostabiai blizga.. Kazkur tolumoje matosi nuo kazko kylantys nedideli dulkiu kamuoliai..*
- Bekit.. - susnabzda*
*Tada atsisuka atgal.. Pries ji siek zemiau pagrindine plati miesto gatve saunanti tarp namu gilyn y miesto centra.. Gatve grysta akkmenimis.. Bent jau turejo but nes dabar viskas nuklota lavonais.. Kruvomis isgule orku kariai.. Is kai kuriu kyso nuluze ietgaliai.. salia ju ir tie patys sargybiniai hoplitu salmais.. tik ju maziau.. visur metosi kirviai kardai durklai.. zmoniu galunes.. Gatves plusta krauju.. Virs miesto kyla naujo ryto saule.. viska nudazydama raudonai.. kur ne kur slubuodami vaiksto kariai su sidabriniais sarvais.. kai kurie verkia is atlaike nakti fiziskai bet ne psichologiskai.. kiti dainuoja pergales dainas..
*Ant jauno Loc'o peties nusileidzia ranka su jau aplipusi kraujo kresuliais*
- Mums pavyko Markai.. pavyko... Musu vyru didvyriskumas per amzius skambes dainose ir legendose - istaria drebanciu balsu vyras*
- Taip.. bet tu zinai, kad mes niekada nenurimsim kol ju nebebus..
- nori pasakyti.. kad tu ruosiesi pulti? - abejones pilnu balsu paklause*
- Si naktis pareikalavo daug gyvybiu.. Beveik visu musu kariu.. bet stepriausiems arba laimingiausiems pavyko atremti orku nesama prazuti.. Palaidosim kritusius, orkus sumesim i duobes. Paimsim ju galvas. Zygiuosim iki artimiausios ju tvirtoves. Apsuksim. Marinsim badu ir apsaudysim is ju bendrazygiu galvu.. Noriu kad jie jaustu ta pragara kri jie verte mus jausti simtus metu.. - istare Loc;as deganciu balsu*
- Taip! Medziotojai bus sumedzioti.. ISvykstame uz poros dienu.*

- Fire!!!
*Susunka karys stovejes greta ir didziule katapulta issauna ugnini sviedini rukstancios tvirtoves link. Sviedinys pakyla.. skrenda skleisdamas juodu dumu juosta.. trenkiasi tiesiai i akmenini boksta. Ismusdamas jame skyle.. Is jos pasipila liepsnos o veliau ir degantys padarai krentantys zemyn..
- Nesaudykit i juos! Tegul sudega.. - isako jaunas vaikinukas juodu hoplito salmu auksiniais apvadais.
*Dar kuri laika pastovi ziuredamas kaip ugniniai sviediniai ir streles is visu pusiu skrenda tvirtoves link siedamos liepsna ir mirti*
- Puiku.. O dabar paleiskite kalinius!
*Pora kariu atvelka didziuli maisa prie katapultos. Pavercia ji an sono ir jo is jo pabyra orku galvos.. Surenka siek tiek galveliu ir jomis uztaiso katapulta*
- Fire!!!
*Pasigirsta komanda ir galveles nulekia prieso itvirtinimu link..
- Manau jiems tai turetu patikti
*Kalbasi tarpusavyje kariai ir juokiasi. Taciau kiti i tai ziurejo apatiskai. Jiems tai nepatiko, taciau su tuo jau buvo susitaike.*
- Markai, kada skelbsi puolima? Kariams jau pabodo diena is dienos nieko neveikti.. Kai kurie jau svarsto ar ten is viso ju gyvu like.. - paklausia prie vaikinuko priejes akivaizdziai vyresnis karys.*
- Atsakyk man kaip as pulsiu kai pilis dega?! Tegu dega.. sviediniu dar turim.. Belaisviu irgi.
*Pasako ir nesusilaiko nenusijuokes. Bet staigia surimteja.*
- Tu manai as siaip delsiu? As zinau kad gali ateiti ju pastiprinimas.. Bet koki pasirinkima mes turim? Neatsimeni kokia galybe ju mus puole? Neatsimeni kokia galybe ju buvo Brhadze? Neatsimeni kiek ju buvo ir antroje tvirtoveje? Ir trecioje? Ir visose sekanciose???
*Atsidusta*
- Musu kariai geri, Aleksandrai. Jie puikus. As jais pasitikiu. Bet ju tiesiog per mazai.. Kiek mes ju praradome puldami tvirtoves pilnas Orku...Orkai bijo stoti i kova atvirame lauke ir uzsidaro tvirtovese.. Kas belieka daryti? Pulti kariu per mazai.. Tai ir marinam badu.. Jei ateis daugiau, kovosim atvirame lauke. Ir tada neabejotinai laimesim. Nedvejok. Pulsim tada, kada tvirtove saugos vieni lavonai. Tai ne bailumas. Tiesiog as zinau, kada mes galim laimeti, o kada ne.
- Bet sere.. del delsimo smunka kariu morale..
- Tylos! Puolimo nebus, kol as nepasakysiu. Tai isakymas. Vykdyk.