Užduotis Nr. 22

*Markusas toliau draskė padaro smegis*

The member 'R3H' has done the following action : Attack

'd8 (naujas lvl)' :

Result :

Niche nuo smūgių buvo tiesiog parblokšta žemėn. Lua ir Lina dingo iš jos rankų, kaip ir buvo prieštai atsiradusios. Akimirką prarado nuovoka, bet greit atsistojo ant kojų. Rankose atsirado Lance.
-Dream Hole
Dingo iš savo vietos ir atsirado už monstro nugaros višum galvos, užsimojusi iš viršaus bandė smaigaliu perverti jo kaukolę

The member 'Niche' has done the following action : Attack

'd8 (naujas lvl)' :

Result :

Padaras neatlaikė Markus atakų. Sužalotos smegenys nebeperdavinėjo informacijos ir jis mirė. Sunkus kūnas žnektelėjo ant žemės bei momentaliai pradėjo samanoti ir kerpėti.

Kitas sutvėrimas krito nuo Nichės kirčių ir taip pat pradėjo tapti kitokia gamtos dalimi.

Nusileidus ant kojų pradangino savo ginklą. Atsitupė ir pasukusi galvą į šoną, bei šypsodamasi stebėjo padaro mirtį.

*Iš padaro išlindo Markusas ir atgavo pirminį ugi*

Atsisuko į išnirusi Markus, šyptelėjo, tik dabar pajuto keistą skonį burnoje, pirštu nusivalė kraują nuo lupų. Pakilus apsidairė.
-Manau, mums reikia eiti toliau.
Rankos mostu nurodė į vieną puse, kuria netrukus pati patraukė.

*Markusas ėjo išpaskos*

Jie netrukus išėjo iš miško. Prieš keliautojus nusidriekė didelė laukymė ir ja vinguriuojantis kelias.

Atsiduso
-Na ir kelione...
Šyptelėjo ir ėjo toliau.

*Markusas tylėdamas sekė išpaskos*

Žigiuodama taku žvilgtelėjo į Markus
-Tai ką gero nuveikes Valhalloj?

-Nieko, beveik, o tu?
*Pasakė Markusas*

Šyptelėjo, sunerė rankas už nugaros ir atsiduso
-Kiek naujoku...

-Nah, ju per daug, mano nuomone reiketu bent dalimi atsikratyti.
*Pasake Markusas eidamas ispaskos*

Pakelė žvilgsni į dangų, prikandusi lūpa patylėjo kelias minutes.
-Manau, kad Odinui visi reikalingi. Nebetkas čia patenka...
Su paskutiniais žodžiais žvilgtelėjo į Markus
-Beto, mes taip pat tokie buvom, man atrodo, kad dar esam...
Su žodžiu "beto" atsiduso. Pridėjusi piršta prie lūpos nuleido žvilgsnį į taką
-Juk yra senesnių Valhallos gyventojų, kitaip tariant Odino karių. Savaime aišku su didesne patirtimi ir todėl daug daugiau stipresni, galingesni už mus sudėjus. Gal ir jie taip pat apie mus dabar galvoja, ką tu sakiai.
Su paskutinia mintimi šyptelėjo. Vėl rankas sudėjo už nugaros
-O kodėl manai, kad reiktu jais atsikratyti? Nemanau, kad jų kiekis tau turėtu trukdyti...

-Davė kartą misiją su dviem naujokais, viską sugadino. Net nespejau visko padaryti. Jiems tik kovoti rūpi o nieko daugiau.
*Pamastęs pasakė Markusas*

Markus pasiaiškinas pradėjo kelti merginai juoka, prisidengusi burna nusijuokė.
-O tu ne toks pats kaip ir jie?
Atsisuko su plačia šypsena
-Ar neatsimini užduoties, su skara? Juk taip skubėjai viską greitai atlikti, kad net išprovokavai visuos ten esančius ir sukeliai didžiausias žudynes... Vos tave sutramdžiau... Ar neatsimeni, kaip ir tau terupėdavo kovos, nepagalvodavai apie pasekmes...
Nusisuko prisiminusi mergaites, jos kelė jai šypsena

-Na bet aš nesunaikinau viso miesto ir nepridariau miržininškos žalos. Aš tik kovoju su tais kuriais reikia.
*Pasakė Markusas*

Atsiduso linksmai nusišypsojo
-Būtų buvus tavo valiai, tai ta pilis jau seniai būtu su žeme sulyginta...Ir nemanau, kad reikėjo tas mergaites užsipulti...

-Na tai tik del to kad jis nenorejo duoti tos skaros.
*Pasake Markusas*

Truktelėjo pečiais, nužvelgė pievą ir nieko neatsakiusi toliau keliavo vingiuotu taku.

*Markusas pėdino išpaskos*

Pasiekus pusę jų kelio, tolumoje pasimatė miestelio stogai.