Užduotis iš baro Nr. 2

*Nieko nesuprasdama kas vyksta žiūrėjo tai į Madlax, tai į vyrą.*

-Priklauso nuo to, ar ji egzistuoja.
Madlax atsakė vyrui ir akimis apibėgo kambarį.

Vyras pakreipė galvą, ir jo ilgi plaukai labiau atidengė akį.
-Žinoma egzistuoja. O jūs ja netikit?

-Iš dalies.
Madlax pradėjo abejoti, ar tai tikrai yra jų ieškomas asmuo.

-Na.. išdalies, tai išda...
Marian nutilo, nes už privertų durų pasigirdo žingsniai, o po to ir beldimas. Jis dar labiau nustebęs nužvelgė merginas, tada galvos mostu parodė lango link.
-Merginos, atleiskit.. reikalai
Jis sukuždėjo kiek galima tyliau.

Madlax linktelėjo ir tyliai nuėjo prie lango. Tada sustojo ir atsisuko į Elfę. Ranka parodė, kad ši liptų pirma, o jai praeinant pasakė, kad nenušoktų žemyn, o liktų netoliese lango.

*Visiškai pasimetusi darė kaip liepiama. Tyliai nuėjo prie lango, perlipo ir pritūpė ant atbrailos, kad jos nesimatytų iš kambario.*

Madlax taip pat tyliai išsėlino pro langą ir pritūpė. Bandė klausytis, kas vyksta kambaryje, tačiau nesileido būti pastebima.

Marian atsistojo nugara į tą langą, pro kurį išlipo merginos, ir atsisuko į duris.

Merginos girdėjo kaip tyliai ir lėtai atsidarė durys iki galo. Tyloje gerai skambėjo žingsniai ir nebuvo jokių žodžių. Staiga pasigirdo šūvis. Šūvis iš galingo šautuvo. Marianas nugara atsitrenkė į langą. Palikdamas raudoną dėmę ant stiklo, jis suknebo ant palangės.
Viskas įvyko labai greitai ir tuoj po to įsivyravo tyla.

Madlax išpūtė akis išgirdusi šūvį ir pamačiusi kraują ant lango. Nes būtent tokioje padėtyje ir rado Mariano lavoną atkeliavusi čia su Loc'u. Ji pabandė pro lango kraštą pažiūrėti, ar kambaryje dar kas nors yra.

Madlax išvydo melynu kostiumėliu vilkinčią, ilgais šviesiais plaukais merginą. Ji priminė tą, prieš kurią kažkada čia kovojo su Loc'u ant stogo. Toji mergina išsitraukė kardus ir išbėgo iš kambario, uždarydama duris.

*Nuostabos apimta dėl išvysto vaizdo, atsistojo pažiūrėti kas dedasi kambaryje.*
-Turime jam padėti

Kaip tik tuo metu į kambarį užėjo Loc'as su Madlax, o už jų sustingo pasimetusi mergina.

Madlax vis dar išpūstomis akimis viską stebėjo.
-Dar ne.
Pasakė ir žiūrėjo į save paimančią Mariano ginklą.

-Wha?
*Nustebusi pažvelgė į Madlax šalia savęs ir į Madlax už lango.*

Pagaliau atėjo vieta, kai Madlax rado kažką Mariano ginkle, išsitraukė ko reikėjo ir palikusi patį ginklą išėjo su Loc'u ir mergina iš kambario. Tada realioji Madlax pravėrė langą ir tyliai įlipo atgal į vidų. Ji paėmė Mariano ginklą ir dar kartą jį apžiūrėjo.

-Kas čia vyksta?
*Vis dar pasimetusi, tikėjosi nors draugės paaiškinimo. Įlipo pro langą ir labiau susidomėjusi apžiūrinėjo Krosą.*

Ginklas Madlax rankose nesiskyre nuo ankstesnio pajūčio ir neatrodė išskirtinis.

Krosas čiupo Tamsos_Elfę už rankos. Jis sunkiai alsavo, o kita ranka spaudė žaizdą krūtinėje.

*Išsigandusi krūptelėjo ir nežinodama ką daryti tiesiog spoksojo į vyrą.*

Madlax kelias minutes tiesiog tylėjo apžiūrinėdama ginklą ir nesuprasdama, kuo jis įpatingas.
-Tai praeitis..
Galiausiai pasakė Madlax, pati nesuprasdama, kaip taip gali būti.
-Mes su Loc'u buvome čia atsiūsti, nes Marianas turėjo mums kažką perduoti, tačiau radome jį negyvą. Ką tu dabar ir matei.
Tada staigiai atsisuko į Krosą ir Elfę jam pajudėjus. Pribėgusi pritūpė prie Kroso.

-Ką...?
Krosui trūko oro ir buvo sunku kalbėti. Jis tik sugebėjo vos vos pakelti galvą, kad pažvelgtų į pritūpusią Madlax.

Madlax greit išsitraukė iš švarkelio nedidelį buteliuką, jį atkimšo ir prikišo Krosui prie burnos.
-Gerk, tau pasidarys geriau.
Pabandė sugirdyti vyrui gyvybės eleksyrą.

Drebančia ranka Krosas suėmė Madlax ranką, laikančią buteliuką, ir jos pagalba visą jį išgėrė.
-Dėkui
Netrukus vyras pajuto grįžtančias jėgas ir ryškėjantį vaizdą.
-Ką jūs čia veikiat?
Pakartojo savo klausimą.

*Stebėjo abu sukryžiavusi rankas ant krūtinės, o po Kroso klausimo pažvelgė į Madlax.*

Madlax kitoje rankoje laikė Kroso šautuvą.
-Kuo jis įpatingas?
Nelaukdama ėjo prie reikalo.