Užduotis 20.2

Ergo linktelejo, bet isgirdusi vaikino balsa galvoje sustingo ir paziurejo i ji:
-Naaa... Gerai,-sutrikusi pasake jinai,-kur man eit?

Frau abejodamas pažiūrėjo į Loc'ą.
-Tikrai nori ją ten siųsti? Na tavo reikalas
Jis šypsodamasis permetė ranką Ergo per pečius ir išsivedė ją iš palapinės. Pasuko merginą į kalnų pusę.
-Už pirmo kalno sakė yra įtartina grupelė orkų. Nesiartink per daug arti, jei tik suvoksi, kad jie nors truputį gali būti pavojingi, iškart kviesk mus. Sutarta?

Loc'as isejo is palapines ir atsistojo salia iejimo, zvelgdamas i kalnus.

Ergo paziurejo i kalnus kur ja buvo atsukes Frau, tada atsitrauke ir syptelejo:
-Susitiksim greit,-pasake jinai ir pradejo eit i kalnu puse pamodama Frau ir Loc'ui.

-Sėkmės. Ir nevaidink herojės
Frau dar šūktelėjo nueinančiai merginai. Tada pasisuko į Loc'ą.
-Midaus?

Ergo nekreipe demesio i paskutine Frau fraze. Po leto zinksniavo kalnu pusen.
Pasiekusi kalna jinai po leto pradejo slinkti medziu seseliais, kad jos niekas nematytu. Kylant medziai vis retejo todel sunku buvo likti nesastebetai, jinai judejo gan greit ir pasiekusi kalno virsune atsigule ant zemes ir prislinko prie krasto, kad matytu kita kalno puse.

Kalno papėdėje matėsi paslapčia sėlinantys trys orkai. Tolėliau atrodė paprasta orkų šeima diskutavo dėl sulūžusio vežimo.

Ergo apzvalgiusi viska pasislinko nuo abieju Orku grupuociu toliau ir pritupusi ilipo i artimiausia medi ir ten tupejo is aukstai viska stebedama.

Medžio šaka lūžo.

Ergo greit paciupo uz virsui buvusos ir apsisukusi nubego ant kitos kuri buvo storesne ir ja denge kuo puikiausia nuo abieju Orku grupuociu.

Regis besiginčijanti šeima, po šakos lūžio, atkreipė į tai dėmesį. Jie staigiai visi atsisuko, pakišdami rankas po rūbais ir sukluso.

Ergo sustingo, jos kvepavimas suletejo taip, kad atrode, kaD ISVIS NEKVEPUOTU.

Neišvydę nieko itartino orkai susimojavo su buvusiais tolėliau ir vėl atsisuko vienas į kitą.

Ergo sutriko. Pamaciusi, kad jie cia ruosesi pasilikti jinai pradejo pastyti ka daryti ir kaip pasisalinti is cia, i kita medi ji negalejo persokt, nes buvo per toli ir Orgai butu pastebeja.
"Lac'ai.." mintise pasake jinai pridususiu valsu lyg verktu, nes kitaip jai neisejo ir nemokejo.

Citata :

-Sėkmės. Ir nevaidink herojės
Frau dar šūktelėjo nueinančiai merginai. Tada pasisuko į Loc'ą.
-Midaus?

-Sklidinai.
Atsakė vaikinas ir šyptelėjo. Jis su Frau sedėjo prie stalo ir gėrė midų, šnekučiuodami apie šį bei tą. Staiga Loc'as atsistojo. Jis žvelgė į kalnus.
- Ergo. Ji mane šaukia. Tuojau ją pargabensiu.
Tepasakė. Staiga viską nutvieskė akinantis blyksnis, o kitą akimirką Loc'as jau kabojo ore su baltais sparnais ir nuskriejo link kalnų.
- Kur tu, Ergo?
Paklausė vaikinas mintyse beskriedamas.

"As medyja" pagalvojo Ergo.
"Aplink dvi grupeles orgu, ju gan daug gal pavyks issisukt tik pasakiau, kad jos saugo vienos kita, bet neatrodo, kad zada pult" Isdeste viska mintyse Loc'ui.

Orku grupeles patrauke į skirtingas puses aplink kalną.

Ergo atsiduso, bet nenorejo pajudet, jai orkai vel sugalvotu gristi.
"Loc'ai, grupeles issiskirste aplink kalna, man rodos jos kazka stebi" pasake mintyse Ergo.

Yunika atsirado ant minkštų samanų.

*Yunika apsizvalge.*
-O kur dabar?
*Pakaluse saves.*
-Odinas minejo apie palyda.

Aplink mergaitę nesimatė jokio žmogiško sutvėrimo.

*Mergina norejo idemiau apziureti aplinka kur ji atsirado todel atsistojo ir pradejo letai eiti i prieki zvalgydamais noredama pamatyti kas aplinka ja supo.*

Žolė ir sąmanos, viskas kas buvo aplink Yuniką ir kelesdešimtis pėdų aplink. Tolėliau matėsi miškas.

*Yunika nuskubejo link misko tikedamasi kazka sutikti kas galetu nuvesti ja iki reikiamos vietos.*

Ergo apsidariusi issoko is medzio ir greit perbego i artimiausia medziu seseli, kur jos nematytu orkai. Kada miskas tapo retesnis jinai pradejo sokinet medziais ir bekti atgal stoviklavietes link.
"As gristu i ztovyklaviete" pasake jinai mintyse Loc'ui.