Užduotis Nr. 12 (dar kartą)

[nu tai jo viskas butu aiskiai bet reiktu uzpildyti ta tarpa kur as buvau isejes]
- Na na nejuokauk, dabar galvok kad pas sena drauga nueisi...
Sziko paemes popierely jame uzrase"Labas Odinai,mes pagavoje maga jis tvirtai suristas ,tad dabar laukiam taves , kol mus pargrazinsi i valhala,pasistenk greciau. Sziko" tai parases jis parode CHrom ir Merry ir sulankstes popiereli idejo ikisene
- Po kazkiek laiko tas popierelis dings,tad tikekimes kada odinas atsilieps ...

Netrukus prie kompanijos atlekė aštuonkojis Odino žirgas.

Isvydes Odino zirga Sziko nusisypsojo,
- Na wa ji atsiunte odinas, jis mus palydes namo...
Tada paeme maga prie save pasisodino ant arklio, palauke kol kiti jau galejo joti, tada nusisypsojo,
- Lekiam , parodes zenkla zirgui prisiartino prie jo ir pradejo sekti ji.

Sleipnir pradėjo lėkti ir visi žirgai sekė jam iš paskos. Netrukus jie pakilo nuo žemės ir išnyko.

END OF GAME

(TĘSIAM)

Toro žirgas nešinas Chrom pasirodė Žemėje tarp debesų. Tuoj už jų atsirado ir vaikinas su savo žirgu.

Nusileidus ant žemės pirmiausia apsidairė, nieko nebuvo matyti, o tai gerai, bus mažiau rūpešių - nereikės aiškinti, kaip iš dangaus nusileidos du žirgai. Laukė, kol magas nušoks nuo vieno iš Valhallos žirgų

Supratęs Chrom mintis, magas pasilenkė prie savo žirgo kaklo.
-O negalime mes tiesiog jais nujoti iki vietos?

-Th...Dar tau neužtenka?
Burbtelėjo, bet netrukus atlyžo nes pati nenorėtu eiti per tokia dykviete
-Į katrą puse?

Vaikinas kaprizingai nužvelgė Chrom.
-Ten
Parodė į šoną nuo jų.

Linktelėjo ir paragino žirgą joti nurodyta kryptimi

Magas jojo šalia Chrom.
-eee... Chrom? ko tokia pikta?

-HAHA! Iš kur tai ištraukei?
Atsisuko į magą išsišiepus

-oookey...
Vaikinas atsilošė balne.
-Apsirikau
Jis nusišypsojo Chrom ir paragino žirgą greičiau.

Vos magui pralenkus Chrom, šyptelėjo, nenorėjo atsilikti, bei pasigavo azartą, tad taip pat paragino savo žirgą ir bandė pralenkti vaikiną.

Toro žirgo labai raginti nereikėjo. Jis ir taip nenorėjo nusileisti paprastam gyvuliui, todėl lengvai pralenkė magą.

Atsisukusi iškišo liežuvį magui ir patenkinta, kad kliuvo toks suprantingas žirgas linksmai leidosi nešama toliau.

Magas prisimerkė nepatenkintas Chrom pergalingu liežuvio kyštelėjimu. Jis ragino savo žirgą, bet šis buvo per lėtas ir pradėjo vis labiau atsilikinėti.

Supratusi, kad jos kompanjonas atsilieką bandė pristabdyti, taip, kad pagaliau jotu greta.

-Taip nesažininga!
Šūktelėjo magas, kada jų žirgai beveik susilygino

Po šių žodžių dar linksmiau išsišiepė, rodos jai patiko, kai magas niršta.

Chrom šypsena dar labiau erzino magą ir jis prunkštelėjęs nusisuko į kitą pusę.

-Eiei!
Pasilenkė mago link
-Ko toks piktas...?
Šelmiškai tariusi vis dar su pergalinga išraiška žvelgė į nusisukusį magą.

-Nepiktas.
Kaprizingai atsakė vaikinas.
-Tik žiūriu kelią ir ar niekas mūsų netyko.
Surado pasiteisinimą taip ir neatsisukdamas į Chrom.

Prisiglaudė arčiau Toro ir paglostė jo kaklą
-Ooo maniau, kad pavydi žirgo...
Atsitraukusi šyptelėjo. Žvilgtelėjo jo pusen, veliau pati nusisuko į priešingą pusę tarsi kažko ieškodama
-Ką nors aptikai?
Paklausė, kiek ramesniu tonu.

-Pakolkas ne...
Magas atsiduso. Juk iš tikruju jis visai neieškojo.