Užduotis Nr. 18 (tęsinys)

Miške vienas niekuo neišskirtinis medis užsiliepsnoja.
Pradedant nuo šaknų, liepsna pamažu kyla į viršų, palaipsniui atidengdama
vaikino ir merginos kūnus, atsirėmusius nugaromis į medžio kamieną.

*Atsitraukia nuo medžio ir nusipurto.*
-Broliai kalviai... huh?
*Pradeda dairytis į kurią pusę jiems eiti.*

Orochimaru taip pat paėjo į priekį. Stryktelėjo lengvai ant medžio šakos.
- Link ko mum reikia?

-Į miestą
*Pasakiusi užsimerkė.*
-Jau esu ten buvusi, neturėtų būti problemų... tik reikia ką nors atsiminti

Orochimaru ištiesė pirštą.
- Ten dingsta medžiai.. Taip pat renkasi paukščiai.

*Užvertė galvą į Orochimaru ir pažiūrėjo jo rodama kryptimi.*
-Ten tai ten

Nušokęs minkštai ant žolės pradėjo žygiuoti. Eidamas šiek tiek grežtelėjo į Elfę.

-Ką?
*Sugavo Orochimaru žvilgsnį, eidama jam iš paskos.*

- Tik Domiuosi..
Sumurmėjo nužvelgdamas ją nuo galvos iki kojų.

*Išskietė rankas į šalis.*
-Kažko nematęs?

- Tiesą sakant taip..
Tarė akims nuslydus iki jos ausų. vaikinas sulėtino žvilgsnį kad Elfė jį pasivyto ir daba ėjo šalia.
- Nori kad pasakytum savo sugebėjimus.

*Supratusi kur žiūri Orochimaru, rankomis palietė savo ausis, o po to užsidėjo gobtuvą ant galvos. Nelėtindama žingsnio ėjo šalia vaikino.*
-Naaa... Moku kautis

Lėtai papurtė galvą.
- Kalbu ne apie tai. Apie kitus sugebėjimus.

*Beveik visu kūnu pasisuko į Orochimaru ir sumirksėjo.*
-Čia egzaminas ar ką? Koks skirtumas? Ar su kitokiais nei tu nebendrauji? Ėėėė... o gal tau patinka girtis?

- Iš ten kur aš labai svarbu komandinis darbas.
Atsisuko į merginą.
- Norėčiau žinoti ko tikėtis ekstremaliose situacijose... Aišku jei tokių bus.

*Atsidususi priėjo prie pat Orochimaru ir paėmė jį už rankos. Tada kita ranka palietė jo šešėlį. Momentaliai abu jaunuolius užliejo tamsuma ir po kelių sekundžių vaikinas pajuto kaip elfė jį traukia į šviesą. Jie išlindo iš sraigtasparnio metamo šešėlio. Stiprus vėjas ir miesto triukšmas rodė, kad jie buvo kažkur ant dangoraižio stogo.*
-Kažkas tokio...
*Trūktelėjo pečiais pagaliau paleidusi Orochimaru ranką.*

Orochimaru apsižvalgė.
- Tai teleportacija?

-Turbūt... galima ir taip pavadinti
*Uždėjo ranką ant kapišono, kad vėjas jo nenupūstų.*

- Kodėl iškarto to nepadare..? Šitaip rasti brolius labai lengva.

-Aš nepamenu jų šešėlių..
*apsidairiusi patraukė link durų.*
-Be to, tokie dalykai gazdina... na ta prasme, kai kas nors išsiropščia iš tavo šešėlio

Vaikinas pradėjo sekti Elfę.
- O tu žinai kur jie? Galėtume kirsti kelią.

Elfė nespėjo nieko atsakyti ir prieiti prie durų, kai jos buvo su jėga išspirtos. Dešimt kostiumuotų vyrų, ginkluotų elektrinėmis lazdomis, greitai apsupo keliautojus.
-Ant kelių!
-Klauptis!
Šūkavo jie.

-Mes...
*Nutilo, nes staigiai prieš ją atsidarė durys. Pamačiusi išbėgančius vyrus atsitraukė atgal, keldama rankas į viršų. O po jų šūkavimų, paklusniai sudėjo rankas už galvos ir lėtai klaupėsi.*

- Ar tu įsitikinusi kad turime paklusti?
Primerkė akis ir iš lėto pradėjo kelti rankas.

-Nori kautis prieš šitiek vyrų?
*Jau visai atsiklaupė.*