Užduotis Nr. 14

Tai buvo maži, keistos išvaizdos žmogučiai. Porą jų išpėstomis akutėmis žiūrėjo į žmogų, laikantį jų išsigandusį draugą.

*Knox vos pastovejo ant koju, nes manevras kainavo jam daug jegu...nuledes karda ir paleides padara, atsisedo ant zemes ir pasake*
-Gal kuris is jusu mokat gydyti?

Pora padarų tebespoksojo į Knox, bet dabar pradėjo mirksėti.
-Kas mums už tai?
Staiga paklausė paleistasis. Jis vaikščiojo aplink vyrą ir jį uostė.

*Loc'as trumpam sustojo ir sukluso. Tada pasuko i ta puse kur girdejosi kirtikliu smugiai. Nujaute kad gali buti stebimas todel rankose nesinese nieko apart krepsi ir deganti ziebtuveli. Ginklai buvo paslepti. Nenorejo sudaryti nepageidaujamo ispudzio*

Begarsėjant kirtiklių skambesiui, iš šurmulio pradėjo skirtis ir šnekos.

*Loc'as supreto kad yra arti. Nedvejodamas ir tyledamas judejo toliau*

-Nezinau, gal nezudysiu jusu...o gal reikia mano pagalbos?

Po dar vieno požemio posūkio į Loc'ą buvo atstatyti du kirtikliai ir prieš jį stovėjo kresni, barzdoti nykštukai.
-Ko čia vaikšto pašalietis?

Žmogučiai, išgirdę Knox žodžius susigūžė ir išsislapstė.

*Loc'as iskele rankas. Vienoje rankoje buvo krepsys*
- Ieskau.. Jusu.
*Sypteli vaikinas suprates kad pries ji stovi dwarfai*
- Nesu ipatinga Odino siunta.

Nykštukai nuleido kirtiklius ir vienas iš jų kreivai pažiūrėjo į Loc'ą.
-Vėl tas senas nenuorama kažko užsimanė...

*Tai Knox sunervino ir supykde todel jis sukaupes paskutines jegas pasiute Loc'iu zinute*
-Sudie...bendrazygi...tikuosi tau geriau pasiseks uz mane, todel prasau tik vieno dalyko surask mano karda ir nuneses i Valhalla,ji rasi eidamas tuo keliu kuriuo as ejau, ismeik i didziausia akmeni kad niekas negaletu juo pasinaudoti, tik pats juo nesinaudok nes jis tave prazudys...kardas pats sau seimininka susiras...ir dar kaikas jei sutiksi mazus padarus iszudyk juos uz mane...
*Tada pasieme akmeni nuo zemes ir sukeles kibirkstis padege medi ir kiek jegos leido pradejo eiti atgal...nuejas daugiau kaip puse kelio parklupo ant keliu...atsigule ant nugaros ir panaudojas paskutines jegas uzbure karda kad tik Loc galetu ji isimti is jo ranku uzmerke akis ir paskutinius kartus pasidauziusi sirdis nustojo plakti...tada pradejo skaisciai sviesti aura ir kuri laika pasvietusi susigere i karda*

- Taip, jis no...
*Nutilo Loc'as nes jo galvoje pradejo skambeti Knox zodziai. Kuri laika jis taip ir stovejo tyledamas. Galu gale atsipeikejo ir lyg niekur nieko tese*
- Jis norejo kad is atnestu materialu padarytumete jam grandines.. ar kazka panasaus.. dideliam ir piktam vilkui sustabdyti.
*Pasake ir nuleido rankas. Krepsys liko vaikino rankose*

Vienas iš nykštukų priėjęs paėmė krepšį iš Loc'o ir žvilgtelėjo į jo vidų.
-Matyt Fenrir pradėjo dūkti...
Jis šyptelėjo ir pamojo vaikinui sekti paskui juos.

*Loc'as kiek nepatikliai paziurejo i nykstuka, taciau atidave jam krepsi ir tyledamas nuseke paskui nykstukus*

Loc'ui buvo parodyta irštva sienoje, o patys nykštukai nukeliavo savais keliais.
Netrukus vaikinui buvo atnešta maisto, keli žmogučiai pasirūpino jo žaizdomis.
Dar po kurio laiko grįžo tie patys anksčiau sutikti nykštukai. Vienas iš jų ištiesė rankose laikytą tą patį krepšį.
-Perduokite linkėjimus Odinui.

*Loc'as skaniai pavalge ir net nespejus prailgti laukimui nykstukai gryzo*
- Butinai.
*Sypteli vaikinas ir paimes krepsi persimeta ji per peti*
- Dekoju uz dekinguma.
*Pasako ir apsisuka eiti bet tuojau pat atsisuka i nykstukus*
- Emz.. Gal galetumete parodyti kelia link isejimo? Bijau kad paciam tai galetu sukelti problemu..
*Nekaltai sypteli*

Buvę prie Loc'o nykštukai nusijuokia ir visa kompanija išlydi vaikiną iki išėjimo.
-Gero kelio, narsusis keliautojau

- Adios
*Pamoja Loc'as ranka maziesiems stebukladariams. Prie iejimo i kasykla vaikinas pastebi gulinti kastuva.*
- Tikiuosi labai nesupyksit jei pasiskolinsiu? Irasykit tai i Odino saskaita.
*Nusijuokia, uzsimeta kastuva ant peties ir apsisukes ima eiti is ten kur atejo. Po gero pusvalandzio siek tiek paklaidziojes jis galu gale surado vieta kur buvo priristi Odino zirgai. Atsisedo ant zemes ir prisidege cigarete.*
- Dar vienas darbas.. Turbut pats nemaloniausias.. Ir keliaujam namo.
*Pasako pats sau. Baiges rukyti atsistoja ir apsizvalgo. Horizonte kiek toleliau matosi kylantis dumu stulpas. Loc'as pririsa Knox'o arkli prie savojo ir ima vesti abu arklius paskui save. Siek tiek paejes jis nesunkiai suranda bendrazygio lavona ir jo karda. Kuri laika vaikinas tyledamas pastovi prie kritusio kario.*
- Parvesiu tave, kur tau vieta..
*Pasako ir pakeles Knoxa uzmeta ji ant jo arklio. Suima kario karda ir gan sunkiai bet istraukia ji. Pats uzlipa ant savo zirgo pasikroves krepsiais kastuvais ir kalavijais. Siaip ne taip isitaiso kiek imanoma patogiau ir paragina savo zirga. Neilgai trukus abu zirgai atsiplesia nuo zemes ir pranyksta danguje.*