Užduotis Nr. 13

*Loc'ui patiko pasibaladoti su nepazystama merginos formos butybe, kuri tur but net nebuvo mergina. Bet nieko daugiau. Ji erzino jos pranykimai ir atsiradimai, ji erzino smelio audra, ji apskritai erzino viskas kas susije su sia dykviete. Loc'as prisidege cigarete. Pazvelge i dangu ir vel pradejo eiti ligi vielinteles cia zmogu primenancios vietos - stovyklos. Jis vis dar tikejosi buti uzpultas is nugaros*

Loc'ui artėjant link stovyklos, vis labiau ryškėjo vaizdas. Daugėjo ir augalų


Tačiau nesimatė gyvybės.

*Loc'as uztrype nuoruka ir priejo arciau palapiniu. Nesimate ne vieno zmogaus. O i palapiniu vidu brautis nelabai norejosi. Vidury stovyklavietes buvo lauzaviete, kurioje vis dar smilko pora zariju*
- Ei! Ar cia kas nors yra??

Iš vienos iš palapinių išlindo susivėlusi galva. Siauros užmiegotos akys rodė šiokį tokį susierzinimą.
-kas yra? ko nori?

*Loc'as nusisypso pamates uzsimiegojusia galva*
- Atsiprasau kad trugdau. Gal zinote kur siose apylinkese gyvena samanas?
*Pasako atsargiai idedamas durkla i dekla uz nugaros, po svarku. Loc'as nenorejo kad nepazystamasis/ieji pamatytu ginklus*

Dabar iš palapinės išlindo apžėlusi ranka, kuri pakasė gaurus.
-Vaikuti, šamanų čia už kekvieno kelmo mėtosi. Kurio tau reikia?

- Tokio kuris nesimeto..
*Atsake Loc'as*
- Tokio kuris man galetu padeti, o ne siaip sarlatano..

Ranka dar kartą paniro į galvos plaukus.
-Hmmm...to kuris galėtų padėti...
-Siųsk jį pas mane!
Pasigirdo šūksnis iš gretimos palapinės. Galva persisuko šonu ir nužiūrėjo Loc'ą.
-Na, girdėjai. Vidurinė palapinė. Gali nesibelsti
Springdama juoku, galva dingo savo palapinėje.

*Loc'as guztelejo peciais ir nuejo link vidurines palapines. Trumpam sustojo, lyg atsikvepti, ir tada ilindo i palapine*

Palapinėje sėdėjo ilgaplaukis vyras, viena koja pasispyręs dekoratyvinį drakoną, besisukantį aplinkt jo krėslą.


Jis kreivai nužiūrėjo pasirodžiusį vaikiną.
-Iš Valhallos, a? Tai.. ko tau konkrečiai reikia?

*Loc'as nuzvelge palapineje sedinti vyra. Noreja kazka leptelti, taciau vis del to jautesi svecias. Priejo arciau ir atsisedo priesais vaikina*
- Man reikia Lokiu nervu.

Kaip tik su Loc'o žodžiais į palapinę užėjo jau anksčiau jo sutiktas vaikinas, kuris kreipėsi į sėdintįjį.
-Labas rytas, Gartai..
Nutilo, išvydęs Garto persimainiusią miną. Šis iš karto atsistojo ir nervingai apsisukęs paliepė:
-Išvesk iš čia tą klajūną.
-Bet..
-Tegul kas nors kitas jį siunčią į mirtį...
-Jei tai bus kas nors kitas, šis vaikis tikrai mirs
-Sedrikai! Kodėl tu ginčijies su manimi?
Gartas atsisuko į Loc'ą. Vaikinai tarppusavy karštai ginčijosi nekreipdami dėmesio į svečią.

*Kadangi vyrai i Loc'a nekreipe demesio, tai jis ir nelindo i akis. Tik sedejo, tylejo ir visko idemiai klauses. Jam visada buvo idomu ka apie ji atrodo kitiems*
"Siuncia i mirti"
*Si fraze Loc'a sudomino. Ir jo veide atsirado nedidele sypsenele. Jam visada patiko issukiai ir krastutines situacijos. Vaikinas visada galvojo kad tik jose pilnai atsiskleidzia zmogaus asmenybe. Loc'as papurte galva, tai nublaskydamas pasalines mintis ir toliau klausesi pokalbio*

Sedrikas pagaliau priėjo arčiau Loc'o ir kumštelėjo jam.
-Nagi, pasakyk, kad tau tos meškos labai reikia ir kad be jų negrįši.

*Loc'as atsostojo ir pazvelge i Sedrika*
- Man tos meskos reikia ir as be jos negrysiu.
*Ramiai istaria Loc'as ir dabar jau zvelgia i Garta*

-Va, girdėjai?
Sedrikas pergalingai nusišypsojo, žiūrėdamas į Gartą ir ranka rodydamas į Loc'ą.
-Jam labai reikia. Todėl būdamas karių globėju jam viską nupasakosi.
Gartas atsidusęs atsisėdo į savo krėslą. Sukryžiavo rankas ant krūtinės ir , pakreipęs galvą į šoną, dar kartą įdėmiai nužiūrėjo Loc'ą.
-Fine... Netoli kalnų yra miškas, kur gyvena dar keletas lokių. Tu juos pakankamai lengvai įveiktum, bet ne tame esmė....
Čia Gartas nutilo ir kiek piktokai pasižiūrėjo į savo kolegą. Dar kartą atsiduso.
-Jei tau reikia lokių nervų... turi bent vieną jų išerzinti iki aukščiausio jo pykčio taško... ir tada... tada turi leisti jam... tave sužeisti. Jo nervus gali materializuoti tik savo kraujyje.
Vaikinas paspyrė drakoną ir, iš į jį atsisukusių nasrų, išėmė buteliuką, kurį numetė Loc'ui.
-Jei tau pasiseks ir liksi gyvas... šis tepalas tvarsto žaizdas

*Loc'as idemiai visko klausesi*
- Du klausimai.
*Pasake jis samanui baigus kalbeti*
- Pirmas. Kaip man savo kraujyje materealizuoti tuos nervus?
Antras. Kurioje puseje miskas?

-Atsakymai. Pirma: jam tereikės įdrėksti, toliau viskas gausis savaime. Antra: į šiaurės rytus nuo mūsų. Dienos kelias.
Gartas vis dar įdėmiai nužiūrinėjo Loc'ą.

- Aisku..
*Atsake Loc'as kazka intensyviai galvodamas ar skaiciuodamas*
- Bet tuo metu kai jis idreks, lokys tures buti baisiai sunervuotas?
*Pasitiklsina vaikinukas ir sugauna nuziurinejanti Garto zvilgsni*

-Taip...
Gartas linktelėjo galva.

- Tada gerai..
*Taria Loc'as ir pasiima prie jo koju gulejusi buteliuka. Apsisuka eiti bet trumpam sustoja*
- Aciu tau. Gal palinkesi sekmes?
*LInksmai taria vaikinas jau pusiau islindes is palapines*

Gartas šyptelėjo po Loc'o klausimo.
-Netikiu tokiais dalykais. Tiesiog tikiuos, kad esi laimės kūdikis.

- Buciau laimes kudikis - ramiau sau zemej gyvenciau.
*Atsikerta Loc'as ir islenda is palapines. Pazvelgia i saule. Tada i laikrodi. Nustates kur siaures rytai, pasuka reikiama kryptimi. Prisidega cigarete ir neskubedamas zingsniuoja tolyn. Mastydamas apie tai kaip reikes iserzinti loki ir apie tai, kad vel gali pasirodyti kiskutis*

Pakilęs vėjas iš Loc'o rankos išplėšė cigaretę.

- K**va
*Nusikeike Loc'as kai pamete cigarete. Nusispjove ir eme zygiuoti tolyn.. Zygiavo jau keleta valandu. Burna dziuvo. Pilvas jau irgi gurkti pradejo. Pradejo temti. Taciau pries galutinai sutemstant netoliese isdygo miskas*
"Pirma reiks ka nors susimedzioti ir pasistiprinti"
*Pagalvoja Loc'as ir prisidega cigarete. Vaikinas labai nemego ka nors daryti tusciu skrandziu*