Ash ir mano alter ego.

I dalis: Ir viskas prasidejo

.a

Mano vardas - Aleksandras Ilijychius Rasputinas. Esu doras zhmogus, visada pasaintis istatymu, nelinkintis niekam blogo. Mano istorija prasideda 1987 metais gruodzhio 23 diena. Gimiau Sankt Peterburge, tais laikais dar besivadinusiame Leningradu, Natashos ir Ilijaus Rasputinu sheimoje. Buvau lauktas vaikas. Tevai mane labai mylejo, tarsi buchiau ju mazhasis auksas, o ash, kaip ir kiekvienas vaikas, mylejau tevus. Tada dar neitariau, kad tetushis buvo visos shiaures rusijos mafijos galva, o mama - savo laiku numeris vienas samdoma zhudike. Visada stebedavausi, kodel kitu vaiku tevai i mane zhiuredavo su baime. Vaikai kita vertus buvo tiesiog vaikais ir del suaugusiuju per daug nesukau galvos. Tuo metu megavausi turtingu tevu vaiko gyvenimu iki 1993 kovo 29 dienos, kai atsibudau ligonineje, apsuptas nepazhystamu veidu. Vienintelis zhmogus, kuri pazhinau, buvo mano dede, tevo brolis, maskvos milicijos departamento leitenantas. Regis tai buvo vienintelis kartas kai machiau asharas jo akyse. Visada prisiminsiu ka jis tada pasake: "Sasha, klausyk, mamos ir techio nebera, ir jie niekada nebegrish. Likome tik mes dviese...".

. b

Mano vardas - Aleksandras Rasputinas, bet zhmones visoje rusijoje mane pazhysta "Ivano skerdiko", rusishkosios dzheko skerdiko versijos slapyvardzhiu. Esu serijinis zhudikas, nepaisantis nieko ishskyrus savo poreiki, poreiki zhudyti. Mano istorija prasidejo 1993 kovo 27-osios vakara. Kaip dabar visa tai prisimenu. Tada sedejau ant kilimo ir zhaidzhiau su cheburashkos ir krokodilo genos zhaislais. Tetis skaite laikrashti, o mama ruoshe valgyti. Sitokia sheimos idile suarde duzhtanchio stiklo garsas. Netrukus, svetaineje priesh mane stovejo kazhkoks tikrai, netgi nenormaliai stambus vyrukas su sena, nubraizhyta metaline vilko ish "nu pogodi" kauke ir didzhiuliu kirviu rankose. Palindau po metaliniu kavos staliuku. Surikes "Mirtis rasputinams!" jis puole mano tevus. Shie nei kiek neatrode persigande, netgi atvirkshchiai: tikejosi tokio ishpuolio. Ish kazhkur abieju rankose atsirado ginklai. Net neisivaizdavau, kad namuose turejome toke ivaizove sleptuviu su pavojingu turiniu. Abu gimdytojai viena po kitos i isibroveli tushtino ivairiu ginklu apkabas, tachiau pastarasis kirviu uzsidenges galva i kulkas visishkai nereagavo... Atrode, kad jos tiesiog jo neime. Tevas tai pastebejes burbtelejo "tot sabaka iz tiomnavo otriada KGB". Mama, regis ne kiek nenustebo ir numete ginklus i shali ir i rankas paime paprasta viruvini peili. Ir tada pamachiau vaizda, kurio pavydetu net broliai Wachowskiai (matricos autoriai) - Mama nezhmonishku greichiu bego i uzhpuolika ir pradejo ji kapoti. Netrukus pasimate, kad ant bandito kuno atsiranda zhaizdos... deshimtys zhaizdu. Tevas tuo metuo taipogi nesedejo ranku sudejes. Ish sleptuves grindyse ishtraukes raketsvaidi suriko "Natasha!" ir mamai pasitraukus ishshove ir pataike. Stojo mirtina tyla tevai apsidaire ir lengviau atsikvepe "nu i razgromil zdes vsio tot ubliudok..." Pasake mama ir jau norejo paimti mane ish mano sleptuves, kai staiga ish po nuolauzhiu ishlinindo tas didzhiulis kirvis ir perkirto mama pusiau. Tetis, sushukes mamos varda dar bande uztaisyti rakensvaidi antram shuviui, tachiau tai irgi buvo perkirsta ishilgai. Uzhpuolikas vien tevu mirtimi nepasitenkino. Dar geras dvideshimt minuchiu jis juos kapojo apie mane visishkai pamirshes. Ash sedejau po staliuku ir zhiurejau. Viduje rekiau kiek galejau, verkiau, shaukiausi pagalbos, tachiau nei menkiausias garsas nepaliko mano burnos. Buvau per daug ishsigandes... Tachiau zhudikui besidarbuojant nukritusiai mamos galvai nusiridenus prie mano keliu ir jos negyvoms, krauju pravirkusioms akims pazhiurejus i manasias, kazhkas mano viduje suduzho. Pradejau klyti kaip nesavas, taip atkreipdamas monstro demesi. Tas Priejo prie manes ir pradejo isterishkai juoktis. Uzhsimojo savo kirviu ir jau padalys mane pusiau, kai pro duris isiverzhe dede ir atkreipes jo demesi suvare ishtisa apkaba i zhudiko kairiaja aki. Psichopatas ir jo didzhiuli kirvis griuvo tiesiai ant staliuko, po kuriuo sedejau ir sutryne ji i miltus. Dede galvojo, kad ir ash zhuvau, kol neishgirdo mano klyksmo... klyksmo ish kito kambario. Paemes mane i rankas dede izhvelge mano akyse kazhka pasikeitusio. Daktarai sake, kad tai - shokas, tachiau deja jie klydo... Tai buvo Ivano Skerdiko gimimas.

To be continued...