Saros kelione pas ragana

The member 'Odin' has done the following action : Attack

'd8' :

Result :

Sara parkrito ant vieno kelio, susiemusi uz suzeisto peties. Pasiremdama ant sveikosios rankos, ir isitiesdama kaire koja, smoge merginai i kojas

The member 'Sara' has done the following action : Attack

'd8' :

Result :

Daarna parkrito ant nugaros, bet staigiai persivertė kulvirščiu atgal. Keturiomis isibegėjo ir trenkė Sarai iš rankos į veidą, o po to dar pamėgino įspirti.

The member 'Odin' has done the following action : Attack

#1 'd8' :

#1 Result :


--------------------------------

#2 'd8' :

#2 Result :

Smugis is rankos ir kojos nubloske Sara atgal. Ruosdamasi naujai atakai, netiketai pakirto jos kojas. 'Vel...priepolis' surauke veida is skausmo, visi Daarnos smugiai uzgoze, dabartini Saros skausma. Sara palengva atsistojo, ir dingo is Daarnos akiracios, kartkartemis pasirodydavo ne itin ryskus merginos siluetai.
----po kurio laiko----
Atsiremdama nugara i sena azuola, ispilta salto prakaito ir sunkiai kvepuodama Sara rausesi po savo krepsi.
-Juk jie cia buvo...
Sustinges Saros veidas zvelge i misko giluma, prisimindama kova su mergina

Sukrankė ant medžio šakos tupėjęs juodvarnis.

Sara tyliai nusijuoke, sukasdama iskausmo dantimis
'Vis del to reikia pabandyti...'
Letai pakele zvilgsni link Hugenn ir susvilpe, kiek menkesniu tonu

Juodvarnis pakreipė savo plunksnuotą galvą į šoną ir viena akimi pažiūrėjo į Sarą.
Po minutėlės merginos kūnu perėjo elektros iškrovos srovė. Nors ji buvo nemaloni, bet po to liovėsi rando skausmas.

Ramiu zvilgsniu pazvelge i Varnena. Kaip padekos zenkla, nusisypsojo. Bet reta mimika veide isnyko greitai, turejo keliauti toliau...
'Praradau eleksyrus' vogciomis zvilgtelejo i Odino augintini '...dabar tik Hugenn vienintelis mano globotojas, tikiuosi, kad ir kita karta pades...' Nuleido salta zvilgsni zemyn 'Bei ta mergina... verciau jos pokolkas nesutikti...'
Po keliu minuciu stabteli 'Prisimenu sia vieta...'
Sara prisimene zemelapio isplanavima, netrukus turetu prieiti savo tiksla.

Juodvarnis nusileido Sarai ant peties ir kartu su ja keliavo toliau.

Po keliu akimirku kaip ir buvo tiketasi, Sara pasieke savo tiksla. Gal kiek nuklysdama į šali, tačiau, sprendžiant iš vietoves, čia merginos keliones pabaiga.
Praskyrusi krumus, priešais jos akis stovejo maža šviesi mergaite, apsidengusi savo menka kuneli baltu šilku. Ji buvo ištiesusi savo delna priešais Sara. Mergina kiek sutriko, tačiau linktelejo ir padave jai ranka. ejo mergaitei iš paskos, ir žvelgama žemyn į mergaite, kiek pasijuto nejaukiai 'Ji jau lauke manes...' Pagaliau atitraukusi žvilgsni nuo jos, pamate, kad einanti įi šventyka. Netrukus pasigirdo už jos nugaros dideliu vartu girgždesis. Žvilgtelejusi į mergaites puse, rado tik savo ranka suspausta ore. Atsigrežusi atgal, pamate, kad už jos nugaros užverti didžiuliai mediniai vartai 'neprisimenu, kad pro juos bučiau žengusi...'
-Kas per kerai...
tylkiai sušnabždėjusi, jau sieke savo ginklo, tačiau pajuto didžiuli skausma, ties randu. Iš skausmo Saros kunas buvo tarsi nudiegtas, akyse šmėžavo vaizdai ir akinanti saules blyksnis...
Pramerkusi kelis kartus akis, dar šmežavo priešais ja vaizdas, Sara nebesuvoke stovi ar guli, akinanti saule užstojo, naujas siluetas.
http://img385.imageshack.us/my.php?image=bigprincessve4.jpg
Sara pažadino dar vienas skausmo priepolis. Pramerkusi akis, kiek sušmežavo vaizdas, kol priprato akis prie naujos aplinkos, spėjo susivokti, kad gulinti nuoga, tačiau globojanti, nes jaute šilka ant savo kūno, ir šlapu rankšluosti ant kaktos. Iš lėto bandė pasiekti savo žaizda, tačiau dar vienas judesys ir būtu Sara išmušes iš vėžiu. Giliai atsidususi, jau galėjo ižvelgti, kažka ryškiau: medines lubos, tamsus kambarys, išskyrus raudonas slogus apšvietimas.
Priešais ja pasilenke, ta pati mergaite, kuri palidėjo ja į šventykla 'gal ji miražas...' ji nueme nuo jos kaktos rankšluosti, sudrėkino ji, išgreže ir uždėjo ant Saros kaktos 'ne, ji tikra...' netrukus Sara apeme miguistumas, nuolatinis skausmas, nebebuvo jau toks įkirus, ir tai tikrai sekino ja.

Matyta kova...Plati žalia pieva, linkstanti nuo didžiulio vėjo, kai kur nusidažiusi raudona spalva, akinanti saule šviečianti į akis, ir jos atspindys, ašmenyse. Ju simfonija ir aimanai.Negailestingai skindamasi kelia per priešininkus, ir šaltas žvilgsnis ieškantismsavo tikslo
-Sara!
Visur atpažintu šį balsa. Atsisukusi priešais save pamate, Ji.
-Tu jo nepasieksi...
Sara kiek sutriko
-Apie ka čia kalbi!?
Nuožmus vyro veidas pervera Sara savo žvilgsniu
-Kaip tu taip galėjai!!!
Sara jau buvo užsimojusi kirsti, tačiau netrukus pajuto, pažystamo kalavijo ašmenys savo krutinėje.

Pašoko iš nuolatiniu košmaru, susiemusi už rando. Jis buvo daug arčiau jos veido, ir beveik rėžė visa jos krutine, buvo padidėjes daugiau, nei preita syki. Sara susieme delnais už veido ir pradėjo tyliai kukčioti, ne, ne dėl rando, ne nuo nuolatinio jo skausmo, tačiau nuo rando sukelėjo. Žmogus, kurį labiausiai brangino, ja žiauriausiai iždavė, kaip niekas kitaip daugiau taip negalėjo pasielgti su ja.
Po keliu akimirku, ji buvo isisiautusi į šilkini balta kimono. Katana buvo palikta už iejimo, kaip ir buvo tikėtasi. Basa perejo visa šventykla, bet nieko nerdo, nusprendu gryžti į savo patalpas, apsisukusi priešais save išvydo, matyta silueta.
Jos veidas buvo toks ramus...Sara suvokiusi prieš kokia galybe stovinti nusilenke jai
-Atsiprašau, kad jus sutrukdžiau, turbut žinote dėl kokios aš čia priežasties...
Nespėjus baigti, Sarai sakinio, pajuto, kaip ji ja pakelia, švelniai suimdama jos smakra. Jos veidas buvo ramus, ant jos peties tupėjo Hugenn, rodos žvelgdamas į ją tokiu pačiu žvilgsniu.
-Žinau, kas, ir iš kur...kas nutiko ir kas dar nutiks...
pratare švelniu skambančiu balsu, ji pirštais pervede per Saros neuždengta randa
-Odinas tave atsiunte...
Po trumpos pertraukeles vėl prašneko
-Kelias dienas prabuvai, be samones. Žaizda daugiau nesiplės ir skausmo daugiau nebejausi, jei, kas penkerius metus apsilankysi pas mane....
Vos jai baigius kalbėti, iš už jos apsiausto išlindo ta pati šviesi mergaitė su auksine lekštute kurioje buvo trys apelsino skilteles
-Dabar jas suvalgyk, ir atsidursi Valhalos miškuose
Sara linktelėjo, nedryso, pasakyti nei žodžio, vos jas isidėjus i burnas nusilenke šeimininkei. Ir pajuto, kaip jos kūnų pradėjo eiti širpuliukai, vaizdas nyko. Kol dar nebuvo pervėlu Sara tyliai jai padėkojo.

Sara išnyko, o dingus merginai, išskrido ir juodvarnis.



END OF GAME