-Eeeee... Kas čia taip padarė?
*Nykštukų burys sustojo prie žemių krūvos oloje. Nusprendę, kad reikia išvalyti taką, keletas jų ėmė kasti.
Neilgai trukus jie atkasė Saber ir visi nustebę spoksojo.*
-Čia žmogus...
-žmogus...
- žmogus...
*sklido per visą olą*
-Reikia jam padėti...
-padėti...
- padėti..
*drąsiausias nykštukas palietė vaikiną*
-Jis dar šiltas, galime jį pagydyti...
-Ne!
*Pertraukė jį kitas nykštukas*
-Padėkim jam ir išvaduokim iš kančių
-Išvaduokim...
-išvaduokim...
-Ša! Ne laukiniai žvėrys juk esam
*Pertraukė visas šnekas iki tol tylėjęs nykštukas ir pasilenkė prie Saber*
-Aš juo pasirūpinsiu. O kad nutildyd jūsų priekaištus pasakysiu, kad jei kas sužinos, jog gnomai pribaigė žmogų...
*Stojo mirtina tyla. Nykštukų burys susižvalgė tarppusavy, paėmė Saber ant rankų ir nusinešė tolyn į olą, kurios gale žiojėjo praėjimas.*
*Nešini Saber, nykštukai įėjo į prašmatnų koridorių.
Vaikiną jie įnešė į vieną iš kambarių, paguldė ant kailiu užkloto akmens ir išsiskirstė, palikdami su juo tą, kuris pasisiųlė padėti.
Jis iš stalinio stalčiaus išsitraukė džiovintų lapų rišulėlius ir tvarsčių. Kelias valandas nykštukas darbavosi, kol pagaliau buvo pasirūpinta visu kūnu. *