Mission No1

-Tikiuos....
*Nusižiovavo*
-...ir aš.
*Apsidairė,įsiklausė*
-Atrodo,kad niekas neseka. Nebent tu kažką jauti,ko negaliu aš jausti?

*Saber nesustojes ir neatsisukes i Halle ejo toliau.*
- Jauciu tik kad einame teisinga kryptimi.

*Atsidūsta... "Iš kur tiek pasitikėjimo?"*
-Gerai,gerai..
*Išsitraukia gertuvę ir šiek tiek atsigeria. TAda ją įsimeta kuprinėn ir įsibėgėjusi įšoka į
medį*
-Gražu.
*Nuo vienos šakos peršoka ant kitos,kito medžio. Apsidairo. Pro tą medį praėjus Saber'iui
nušoka žemėn ir vėl eina iš paskos*
-Kiek tau metų?

*Saber nesusimastes ir nenukreipdamas rimto zvilgsnio nuo mishko tako atsake ramiu balsu.*
- Nezinau.. apie 17 turbut...

Netrukus Halle ir Saber priėjo laužavietę. Užgęsusiame apgriuvusiame lauže gulėjo katiliukas, prispaudęs beveik sudegusią knygą. Aplink mėtėsi kepto žvėries liekanos bei kelios gertuvės.

*Priėjusi prie jau užgesusio laužo atsargiai palietė katiliuką. Jis buvo dar šiltas. Jį
nuspyrusi pakėlė knygą. Pavartė rankoseįsimetė kišenėn. Apsidairė*
-Kaip manai,čia orkai paliko?

*Saber pritupi ir pamate zemeje dideles kanopu pedsakas prie Orku pedsaku.*
- Neabejoju...

*Nuo žemės pakėlė gertuvę*
-Fuj,tas bjaurus skystis.
*Išmetė gertuvę ant žemės.*
-Ką gi,nieko vertingesnio neradau. O tu?

*Saber atsistoja ir letais judesiais apsisuka aplink save apziuredamas teritorija.*

*Prieina prie nuspirto katiliuko*
-Jie kažką virė. Mini puota.
*Su pasibjaurėjimu pasižiūrėjo į šalia numestus kažkokius kaulus.*

*Po apsiziurejimo aplink, Saber zvilgsnis nusmigo ties Halles. jis priejjo prie jos ir pasiziurejo i ishversta katila.*
- Jie net virt nemoka.

-O gal tiesiog jie verda ne taip kaip jūs...
*Pasigirsta šnabždesys iš medžių. Žodžiai sklido iš skirtingų pusių, o, jiems pasibaigus, į Saber lėkė juoda strėlė*

The member Odin has done the following action : Attack

1 times
Results :
 

*Saber ramiausei sau stovedamas, zaibishkai neatsisukes pakisho ranka prie streles lekencios i jo kakla ir griebe ja, kai iki jo kaklo buvo like vos 2 ccentimetrai. Atsisuko, pakele akis nuo zemes ir pasiziurejo i ta puse ish kurios i ji shove. Rankoje belaikydamas strele, sugniause kumshti ir ja sulauze.*
- Ir ka gi mes cia turim shykart?

*Užvertė akis*
-Atsibodo. Ar mes jums ką blogo?
*Atsisuko į priešingą pusę nuo tos vietos iš kur šovė*

*Nesijuto ir nesigirdėjo nei gyvos dvasios aplinkui. ...
tik šiaurys vėjas dūko medžių lapuose*

*Saber susikaupes ziurejo i ta puse ish kurios i ji shove, paskui apsiramino ir tare Hallei.*
- Jis kietas.. Bet vienas..

-Nesvarbu kiek.
*Nekantriai pasakė ir ėmė brautis per medžius tolyn,šiaurės vakarų pusėn*
-Svarbu tai,kad mes sekami. Reikia greičiau rasti ta pragaro arklį ir keliauti namo.

- Jis vienas, bet stiprus... Butent tai ko ir laukiau...
*Begdamas prie Halles pasake Saber ir klastingai nusishypsojo.*

*Įšoko į medį. Apsižvalgė*
-Nematyti..
*Nušoko.*
- Gerai,judam toliau. Man čia nelabai patinka.

*Saber bego shiektiek priesh Halle, nelaukdamas jos kol ji ishoko i medi apsizvalgyt. Mergina atsiliko keliolika metru uz jo, begancio su vis didesne aistra.*

*Apsidžiaugė atsilikusi. Išsitraukė tą apdegusią knygą. Beeidama praskleidė ją.
Pamatė,kad tai dienoraštis.. Ėmė skaityti.
"...Ai va! Vakar vienas iš tų vienadienių draugų papasakojo apie Toro žirgą. Sakė jis
kažkoks ypatingas. Esu krikščionis, todėl sunku tikėti kitais dievais, o dar kad tas žirgas
gali...."
"... Ulrichas sužinojo, kad arklys Freezoj. "
"Užkniso! Užmušiu Ulrichą. Dvi savaitės veltui išieškota rytinė pakrantė."*
-Vadinas arklys tikrai nėra rytinėj pusėj. Gerai.
*Skaitė toliau.
".... nebegaliu miegoti naktimis. Kasnakt girdžiu žirgą žvengiant miške.."
".... po ilgų miestelėnų atkalbinėjimu, nutarėm vis tik eiti į mišką...."*
-Į mišką? Čia tik vienas miškas..
*Garsiai perskaitė paskutinę įmanomą perskaityti eilutę*
-Ulrichas nervuoja.. Ką tai turėtų reikšti?

*Saber pajutes kad jo bendrazyge sustojo. suletino begima, kol galiausei visai sustojo. Atsuko galva i ja ir piktu zvilgsniu pasiziurejo. Nors jam rupejo sutikti stipru prieshininka, jaute kad mergina viena palikti tokioje vietoje butu ne jo lygis.*

*Akies kampučiu pamačiusi,kad Saber'is sustojo įsimetė dienoraštį kuprinėn ir greitai
atsirado šalia jo*
-Ko sustojai? Judėkim.
*Pamačiusi,kad Saber'is vis dar žiūri į ją pikta prunkštelėjo*
-Dabar nėra laiko. Pasakysiu vėliau. Tik tiek,kad galim neiti į rytinę salos pusę. Labai gali
būti,kad žirgas kažkur šitam miške ar netoli jo.
*Ėmė greitu žingsniu brautis tolyn mišku,į šiaurės vakarų pusę (miško)*

*Po ilgo skubejimo paskui nezinoma priesha, Sabet pamate kad mishkas pasidare dar keistesnis, vis labiau tamsejo nors Saber tikrai zinojo, kad dar net ne popiete. Nepaisant to, jis su savo bendrazyge, brovesi toliau, nezinodami kas ju laukia, o Saber tik norejo vis daugiau suzinoti ir sutikti jo verta prieshininka.*