Užduotis Nr. 21

Sziko ramiai atejo kai buvo pasauktas... pamates palapines viduje kazkoki vyra surimtejo nors jo sone mergycke godziai gere vandeny su savo drakoniuksciu...
- Labas diena... norejau paklaust kadangi matau kad jus vietinis kur rast nikutiju shamanu shamana?

Vyras pakėlė antakį.
-Visų pirmą, žmonės prisistato, jei jau ieško kažko tokio

- Manau matosi kad esam necionyksciai, esam is valhalos as esu Sziko o toji mergina Luria... atkelevom pas shamana...
Rimtai ispyskino vaikinas

-Tiksliau. Ko pas šamaną?
Vyras idėmiai žiūrėjo į Sziko.

- Na seip tai konfidencialu, jis turi kaika man padaryt... Odinas patikino kad atvykes cia gausiu tai ko noriu...
Syptelejo jis

Luria romiai linksėjo galva ir pridūrė:
-O aš čia papildyti dantų kolekcijos. Gal žinot dantuotų blogiukų?

Vyras susiraukęs pažvelgė į Lurią.
-Dantų kolekciją? O kaip tavo sloga?
Pažiūrėjo vėl į Sziko.
-Negaliu niekuom padėti tada, jei tai konfidencialu
Paskutinį žodį ypač pabrėžė

Nusijuoke...
tada prejes prie nepazystamo pono paaiskino,kad jam reikia shamano kad sis odino paliepimu istaturiuotu ant nugaros sventuosius simbolius....
Tada vel atsitrauke...
- Nu tai va...

-Mat kaip...
Vyras atsiduso po Sziko pasakojimo ir pasirėmęs alkūne į koją bei delnu parėmęs smakrą susimąstė.

Sziko rimtai ziurejo i vaikinas...
- Tai kaip zinai kur ar ne?

Pakreipė galvą ir pažiūrėjo į Sziko.
-Tu naglas. Nebent apie juos žinotų tėvas.. Bet kur jį rasti, aš neįsivaizduoju. Amžinas keliautojas

Luria pasiteiravo:
-Ar ,bent žinote kur galima gauti nosinių? Varva man nosis it patrakusi..

Vyras atsistojo.
-Valykis į rankovę
Jis šyptelėjo. Nuėjo į palapinęs kampą ir ten pasiėmęs žoleles jas sudėjo į metalinė puodelį. Išėjo laukan iš palapinės. Vyrui suplojus rankomis, prieš jį atsirado laužavietė, o po spriktelėjimo pirštais užsidegė ugnis. Padėjo puoduką ant laužo.

-Fu. Šlykštu,-skeptiškai tarė mergaitė ir vis dar laikydama tą marmalą savo nosį.
Ji stebėjosi pamačius kai vyras pliaukšėjo rankomis. Ji tarė:
-Magija?

-Burtai
Pataisė Lurią vyras, laukdamas užviriančio vandens puodelyje.

-O kuo jie skiriasi?-papurtė galvą ir aiškiai susidomėdama įsmeigė akis į žmogų ir krestelėjo ant žemės. Seranas linksmai sau dūko kamputyje.

Vyras nesigilino ko mergina toliau klausė. Jis paėmė užvirusį puodelį ir įdavė jį Luriai į rankas.

Luria paėmė puodelį ir smalsiai jį apuostė. Tuomet apsižvalgė ir toliau uždavinėjo klausymus:
-Tai jūs keliautojas?

-Tarkim
Vyras nesileido į gilesnes kalbas ir atsisėdo į savo vietą.

-Kodėl keliaujat?-vis vien klausinėjo mergaitė.

-Tokiomis gamtos salygomis kitaip ir neįmanoma
Paprastai atsakė vyras į Lurios klausimą.

Sziko po vyruko zodziu susimastes nieko nesake, o veliau prie lauzo vel klustelejo
- Jei tu nezinai bent gali pasakyt kur tas tevas? Butu labai gerai man tikrai matai reikia...

Luria pažvelgė į žmogų ir tarė:
-Gal turite atliekamą žemėlapį? Nenorėčiau jeigu pradėtumėm vaikščioti ratais.

Linktelejo pritardamas Lurios zodziams
- Butu gerai tikrai zemelapis ir nors galima tavo tevo buvimo vieta butume tikrai dekingi...

Luria visuomet linksėjo, ir vėl pradėjo gurkšnoti gėralą. Galiausiai atsisuko į Ziko ir jo paklausė:
-Ką padarysi pirmiausiai kai gausi tą.. Hm tą.. Pala ką mes čia darome?
Ji pasitrynė galvą ir pasipurtė:
-Hm trumpalaikė sklerozė..?