Užduotis Nr. 21

Demonas niekaip nesuprato ko iš jo nori mergaitė. Net baimingai atsilošė atgal, bemėgindamas perprasti Luria.

Mergaitė sutrikusi pasikąsė galvą. Tuomet paklausė:
-O gal norėtum praleisti pusdienį ne čia? Tikriausiai klaikiai atsibosta tupėti šiame urve,-siųlė mergaitė.

Demonas pakreipė galvą į šoną.
-Aš galiu išeiti...
Stipriai mirksėjo, negalėdamas suprasti ko iš jo nori.

Mergaitė atsiduso. Tuomet pradėjo kuistis kuprinėje ir išsitraukė diddžiają drakono iltį kurią buvo gavusi it trofėjį. Tuomet atkišo prie lietaus demono ir pasiųlė:
-Ši drakono iltis už tavo nagą. Keičiamės?

Po tokio reginio demonas stryktelėjo atgal. Neatsargiai šokdamas, atsidūrė vandenyje, o sušlapęs vėl virto drakonu.
-Tu suvoki ką siūlai, žmogau?
Užriaumojo drakonas, keldamas ramaus požeminio ežero bangas.

Seranas pasipiktinęs nuskrido Luriai nuo peties ir pradėjo skairdžioti aplinkui ,o Luria sutrikusi žnegtelėjo žingsnį atgal:
-eee drakono iltį?

-Išeikit
Drakonas sumurmėjęs panėrė po vandeniu.

-Prašaaauu,-griuvo ant kelių Luria,-Tik mažutį nagelį.

Iš vandens iššovė delno dydžio nagas ir nukrito netoli Lurios.
-O dabar dinkit, kol dar esu geros nuotaikos.
Užriaumojo, suvirpindamas urvo sienas.

Mergaitė greit paėmė nagą ir trumpam dirstelėjo į jį. Tuomet paskubomis tarė:
-Sudiev šlovingasis Vandens demone.
Ir pasičiupusi Ziko už rankos nusitempė jį į buvusią urvo angą.

Prie angos nekantriai trypčiojo juodasis drakonas

Luria entuziastingai pristrakinėjo prie juodojo drakono ir pasiilgusi jo pradėjo glostyti. Serenas ant nugaros kiek pavyduliavo.

Sziko visą tą laiką buvo sutrikęs ir žiūrėjo į lurią
- Nu bet tu ir derybininkė

-Tikriausiai,-ji padavė iltį Deepui ir prigrasino,-Žiūrėk nepamesk jos.

(Jo vardas Sziko)
- Tikrai nepamensiu ,- isidejo i vidine kisene

(užmiršau kažkaip XDDDD)

Mergaitė atsisuko į juodajį drakoną ir dar kartą draugiškai jam paplekšnojo.

Sziko irgi priėjęs paglostė jį...

( jei norit greičiau baigti tai ko taip tempiat? Jeigu dar taip ilgai jį glostysit, jis nuskris namo)

Drakonas stovėjo nejudėdamas, bet glostant jo kūną buvo galima justi jaunatvišką nekantrumą.

(gerai jau gerai XD)

Mergaitė supratusi drakono nekantrumą mikliai užsisėdo ant drakono ir padėjo Ziko irgi gerai įsitaisyti.

- Oooo šlovingasai drakone parskraidink mus pas dieduką , traaa šamaną

Vos jaunuoliams sulipus ant drakono, jo net nereikėjo raginti. Jis įsibegėjo ir staigiai pakilęs nuskrido atgal pas senuką. Ten lengvai nutūpė prie jo palapinės.

Nušokęs nuo drakono nusišypsojo Luriai
- Na lyg ir baigta.

Išgirdęs sujudimą, senukas išlindo iš palapinės.
-Na?
Smalsiomis mažutėmis akutėmis jis stebėjo Sziko.

Mergaitė irgi miklia nusiropštė nuo drakono ir smalsiai pradėjo stebėti anuos du.

Vaikino veidą papuošė plati šypsena , jis išdidžiai priėjo prie senuko
- Na gavome , ko jums reikėjo,- nusišypsojęs ištraukė nagą