Užduotis Nr. 12 (dar kartą)

Mergina nepajudėjo iš vietos, perdaug užsisvajojo ir įklimpo į prisiminimus, kad jaustu, kad kažkas vyksta aplinkoj.

Tolumoje pasigirdo kaukiantys vilkai ir žirgai nerimastingai ėmė trypti vietoje. Vaikinas pripuolė prie jų švelniai šnibždėdamas ir ramindamas.

Išgirdusi vilkus kiek sunerimo, pakilusi nuejo prie laužo, išvydusi, kad magas pakiles stabtelėjo, nuleidus galvą priejo prie savo drabužių, apsirengė.
-Juk vilkai bijo ugnies?

-Mhmm... jie juk nesiartina
Magas paglostė žirgus, kol jie aprimo, ir grįžo prie laužo. Pritūpė bei imetė kelis šakalius.
-Bet arkliai labiau bijo vilkų

Pažvelgė į žirgus
-Tai gal keliaujam toliau?

-Galim... jei nenori ilsėtis..
Magas atsistojo ir užsimetė jau kiek pradžiuvusią maikę.

Ištiesė rankas į viršų, taip pasiražiusi išsišiepė
-Manau užtektinai pailsėjom
Žvilgtelėjo į maga
-Manau jaunam organizmui tiek užtenka, o kaip tau...
Patenkinta drasiai priejo prie Toro

Vaikinas nepatenkintas sužvairavo į Chrom.
-Čia tipo tai reiškia.. kad aš jau senas?

-Letai sukiesi...
Užsiropštė ant toro, šyptelėjo
-Juokauju
Mirktelėjo magui

Vaikinas vėl metė piktą, žvairą žvilganį į Chrom, bet nieko neatsakęs užšoko ant savo žirgo ir pavarė jį zovada.

Išvydusi jo žvilgsni išsišiepė, bet jam nusisukus veidas buvo ramus, nusisukus į šoną atsiduso ir paragino savajį žirga joti toliau.

Tolumoje pasimatė miestelis. Magas pasuko savo žirgą truputį į šoną, kad prasilenktu su ta vietove.

Apsidžiaugė išvydusį miestelį, bet pastebėjusi mago judesi kreivai į ji pažvelgė
-Juk tau į tą pusę.

-Iš kur žinai į kurią man pusę?
Magas kažkodėl buvo suirzęs.

Išsišiepė.
-Moteriška intuicija.
Prijojusi arčiau mago žvilgtelėjo į jį
-Ar mes ne iš čia tave partempem?
Žiūrėjo į tolumą prisimerkusi
-Taip...Iš čia! Kodėl nenori gryžti namo?

Magas sustabdė savo žirgą, pažvelgė į Chrom, bet nieko nesakė.

-Hm?
Tora sustabdė taip pat, nustebusi žiūrėjo į magą
-Kas nors negerai?
Nužvelgė pirmiau jo žirgą, vėliau jį, bandydama suvokti sustojimo priežastį.

-Ne.. nieko
Magas nulipo nuo savo žirgo ir jo vadeles numetė merginai.
-Tai dėkui už pargabenimą namo
Jis nusilenkė Chrom, persimetė savo švarkelį per petį ir patraukė miestelio link.

Sugavusi vadeles keistai stebėjo į nueinantį magą. Netrukus merginą apemė keistas jausmas, kiek pyktis ant saves ir mago, ir šioks toks sielvartas. Susiraukė.
-NORS DABAR ŠIOKS TOKS MANDAGUMAS!
Šūktelėjo jam pavymui, paragino Toro žirgą apsisukti
-Sukčius...
Burbtelėjo pakeldama akis į dangų

Paskutinis Chrom žodis privertė magą atsisukti.
-Ką aš dabar padariau?!

Jojo į priekį tarsi nekreipdama, kad magas sustojo
-Dar nežinau, bet tikrai ką nors sugalvojes...

Vaikinas žiūrėjo į Chrom. Mergina jau buvo toli, todėl magas negirdėjo ką ji kalbėjo.

Paragino Tora greičiau joti atgal į Valhallą.

Po Chrom raginimo Toro žirgas pradėjo greitai lėkti. Jis pakilo link debesų ir išnyko.
Tai stebėjęs magas atsiduso, pasitaisė švarkelį ant peties, apsisuko ir nuėjo.


END OF GAME