Užduotis Nr. 16

Vaikinas piktai pasižiūrėjo į Orochimarų, bet po jo žodžių atsiduso ir nuleido galvą. Panardino savo ranką į plaukus.
-Gerai... eime... ir pasiimk savo merginą

- Ji tinginė..
Prisimerkė ir žengė paskui vaikiną.

-Tuo labiau
Vaikinas sustojo ir pridėjo ranką prie kraujuojančio peties.
-Negali jos čia palikti

atsistojo ir išlindo iš krūmų
-baigei žaisti?
paklausė ir atsiduso

- Mes eime. Paskubėk.
Tarstelėjo merginai.

Daugiau nieko nesakęs vaikinas pradėjo eiti, o kartu su juo ir likę gyvi orkai.

Orochimaru pradėjo jį sekti.

Netrukus visi išėjo į miško proskiną, kurios tolumoje vienintelis orkas spoksojo į pasirodžiusią gaują.

Jis susimojavo su vaikinu ir patraukė į mišką, kitoje aikštės pusėje. Orkai nusekė jam iš paskos.

Orochimaru neatsiliko nuo vaikino.
- Kas čia vyksta?

Vaikinas sužvairavo į Orochimaru.
-karas... o ten Jūsų Krylyah

Oro prisimerkė ir pasileido dideliu greičiu link Orko. Užbėgo jam prieš akis.
- Jūs Krylyah?

Orkas pakreipė galvą ir primerkęs vieną akį žvilgtelėjo į Orochimaru. Tada nustebęs ir su priekaištu pasižiūrėjo į čia keliautojus atvedusį vaikiną. Pastarajam skėstelėjus rankomis, vėl atsisuko į Oro.
-Tarkim..
Prasilenkė su juo ir ėjo toliau.

Truputi susiraukė. Apėjęs jį užkirto vėl jam kelią. Iš po rūbų ištraukė knygą ir parodė jam.

Orko akys išsiplėtė. Jis užsikišo kirvius už diržo ir ištiesė rankas link knygos.

Orochimaru ištiesė knygą jam.
- Nuo Odino.

-Žinau nuo ko
Orkas linktelėjo ir paėmė knygą. Pavartė žiūrinėdamas viršelį ir diržus.
-Velnio senis... Vaikus siuntinėja dėl nebūtinų dalykų į karo mėsmalę..
Sau sumurmėjo, tada žvilgtelėjo į vaikiną.
-Surandi kas pasirūpintų jų žaizdomis, po to pas mane ateini, o ryt juos išlydi.
Jis žengė į krūmų tankumą. Jo pavyzdžiu pasekė ir kiti orkai ir vaikinas įstūmė Ren bei Oro.
Tuoj už tankmės atsivėrė jauki salelė su ikurta stovykla. Visi išsiskirstė kas sau, kad net nebuvo galima to pastebėti.
-Eime
Vaikinas nusivedė keliautojus į erdvę palapinę. Ten sukinėjosi medikų komanda. Viena pamačiusi vaikino kruviną patį iš karto prišoko prie jo.
-Vėliau. Pirmiau juos..
Vaikinas pervertė ranką ir nykščiu parodė į Orochimarų. Pats apsisuko ir išėjo.

Orochimaru išlidėjo vaikiną akymis ir atsisuko į medikus.
- Norėtume kuo greičiau keliauti

-Ryt..
Sumurmėjo medikai ir puolė lopyti keliautojus.

Susiraukė.
- Neturiu laiko švaistyti čia..

Po to kai Orochimaru ir jo kompanjonės žaizdomis buvo pasirūpinta į palapinę užėjo jų anksčiau sutiktas vaikinas. Jis išsirengė iki pusės, atsisėdo ant kėdės ir išraudusiai medikei leido tvarkyti jo žaizdas.

- Esame dėkingi už rūpestį.
tarė Orochimaru priėjęs prie vaikino. tada prisimerkė.
- Bet norėtume grįžti.

Vaikinas pasitrynė kiek nuovargį rodančias akis.
-O kur skubate? Negali tai palaukti iki rytojaus?

- Namo atsakė. Turiu daug ką nuveikti..
Jau kiek ramiau tarė vaikinui.

-Namo?
Vaikinas pakėlė akis į Orochimaru.
-Maniau jūs iš Valhallos

- Juk dabar ten mūsų namai..
tarė tuo kiek nepatenkintas.