Barmeno užduotis

Virėjas vėl apsidairė ir pasilenkęs arčiau keliautojų sukuždėjo.
-Aš tai jums nieko... Bet tai vat Krosas... Krosas tikriausiai..
Vyrutis atsitraukė kiek ir pats sau pritariančiai palinksėjo.
-Mhmm... tiesą sakant iš jo ir išgirdau apie tą kraštą.
Tada vėl pasilenkė, rankas trindamas į prijuostę.
-Bet jo čia nėra... jis retai užsuka. Mhmm... dabar sakė eina į Herburgo pilį... mhmmm.. bet iš ten niekas negrįžta... Nepasisekė jums...
Vėl atsitraukė ir palingavo galva.

*Loc'as atsiduso. Norejo kaip geriau, bus kaip visada. Teks brautis is kur nieks negrizta ir parnesti bala zino ka. Sypteli. Valhalla jam del to ir patinka.*
- Kur ta Herburgo pilis?

Virėjas išsigandęs atsitraukė ir papurtė galvą.
-Neikit ten. Ten velniava veisiasi... mhmmm... miesto gale visa velniava susirinkusi

- Nesijaudink. Jei zinai apie Valhalla, tai turetum zinoti ir tai, kad mes jau mire.
*Negarsiai pasako vaikinui Loc'as ir mirkteli akimi.*
- Kas gali nutikti mirusiam zmogui?
*Nelaukdamas atsakymo is kart uzdave kita klausima.*
- Kuriame miesto gale ta velniava?

-Šiau..šiaurinėj
Vyras su išgasčiu, bet tuo pačiu ir su didele nuostaba žiūrėjo į Loc'ą.

*Madlax syptelejo.
-Puiku, tuomet keliaujam.
*Dar paziurejo i Mariana.
-Dekojame uz informacija.
*Tada trumpai zvilgteli i Loc'a ir iseina is baro.

- Dekoju, Marianai.
*Sypteli Loc'as ir viena akim zvilgteli i iseinanacia Madlax. Atsisuka atgal i vyruka.*
- Atnesk man viena alaus issinesimui.
*Pasako ir uzdejes ranka ant vaikino peties.*

Virėjas liūdnokai šypteli ir nukulniuoja pas barmeną. Netrukus gryžo su ožkos odos gertuve ir ištiesė ją Loc'ui.
-Te saugo jus valkyrios, jaunuoliai

*Loc'as patenkintas paziuri i ozkos odos gertuve ir isideda ja uzantin.*
- Aciu.
*Pasako ir ibrukes pora doleriu vaikino kisenen iseina.*
- Tai trauksim velniavon?
*Patenkintas paklausia Madlax.*

*Madlax syptelejo.
-O turi kitu planu?

- Kolkas ne.
*Pasaluniskai nusisypso.*
- Tai judam..
*Vaikinas isideda pirsta i burna ir tada iskelia pries veja.*
- Siaure... stai ten!
*Parodo vaikinas tiesiai pries save, pries tai nepastebimai uzmetes aki i zemelapi. Nusijuokia ir patraukia gatve tolyn.*

Jiems bekeliaujant tolumoje pasimatė pastatas

*Madlax nusijuoke. Keliavo, kol galiausiai pries akis pamate nematyta pastata.
-Negi tai ta pilis, apie kuria kalbejo bare dirbantis Marianas?
*Netikedama, kad tas pastatas gali buti pilis, paklause. Nors klausimas buvo labiau skirtas jai paciai.

- Primena.. Lyg jau ir miesto galas.. Prieikime arciau.
*Atsako Loc'as ir issitraukes ozkos odos gertuve atsigeria alaus.*
- M?
*Atkisa gertuve Madlax.*

*Madlax paeme gertuve is Loc'o ir prikisusi prie nosies pauoste. Tada syptelejo ir atsigere. Atidave gertuve vaikinui.
-Thanks.
*Nusuko akis i dideli pastata.
-Tuomet neturime kitos iseities, kai tik i ji ieiti.
*Madlax priejo prie pastato duru. Aplink pastata nesimate ne gyvos dvasios ir uz duru buvo tylu. Madlax pabande atidaryti duris.

*Loc'as seke paskui.*
- Krosas..
*Tyliai pakartojo pats sau ir atlenke revolverio saugikli.*

Pastato viduje keliautojus pasitiko šaltos, prieblandoje skendinčios, kolidoriaus sienos su keliomis durimis jose ir tolumoje dungsinčiais akmeniniais laiptais.

-Apziurim duris, o tada lipam laiptais.
*Pasako ir praveres artimiausias duris apziuri patalpa.*

Loc'as pravėrė duris į tuščią ir visiškai tamsoje skendintį kambarį.

*Madlax pravere kitas duris ir paziurejo, ar kambaryje kas nors yra.

*Loc'as iejo i kambari ir uzdege ziebtuveli. Kambarys nusvito neryskia sviesa. vaikinas nenorejo nieko praleisti pro akis.*

Kambarys, į kurį įėjo Loc'as, buvo visiškai tuščias. Nusėtas storu dulkių sluoksniu.

Madlax pravėrė duris taip pat į juodą kambarį.

-Per tamsu, kad galeciau ka nors pamatyti.
*Madlax pasake ir nejo gilyn i kambari. Net nejaute, kad jame butu kas nors gyvo.

*Loc'as isejo is to kambario ir nuejes i gretima vel uzdege ziebtuveli.*

Kambarys niekuo nesiskyrė nuo ankstesniojo.