Loc'as atklydo prie krioklio ir prisėdo.
"pripažink galų gale, tu jo pasiilgai"
Pasakė pats sau. Loc'as kalbėdavo su savim tik tikrai sumautom akimirkom.
"tai daryk ką nors dėl to. Grįžk pas ją, surask ją, ir sunaikink, viską, kas kliudys. Nagi stokis, kelk savo girt subinę, ir elkis, kaip elgiasi kovotojas. Kovok."
Loc'as nusirengė, įšoko į vandenį, kiek paplaukiojo ir išlipo į krantą. Jautėsi prasiblaivęs. Apsirengė. Staiga sušvito, suraibuliavo, ir ant Loc'o nugaros išdygo balti sparnai. Vaikinas nuskriejo.